Saulė lėtai leidosi į oranžinį horizontą, apšviesdama lietuviškos pakrantės spalvas.

The sun slowly descended into the orange horizon, illuminating the colors of the lietuvos coast.

Domas vairavo seną, bet patikimą mašiną vingiuotu pajūrio keliu.

Domas drove an old but reliable car along the winding seaside road.

Šalia jo sėdėjo Ieva, žvelgianti per langą į banguojančią jūrą.

Next to him sat Ieva, gazing out the window at the wavy sea.

Gale sėdėjo Lina, su šypsena stebinti savo draugus ir plynėjimą už lango.

In the backseat was Lina, smiling as she watched her friends and the vastness outside the window.

Kelionės tikslas buvo nukeliauti iki Kryžių Kalno, kur Domas tikėjosi prabilti apie jausmus, kuriuos slėpė jau seniai.

The goal of the trip was to reach the Hill of Crosses, where Domas hoped to speak about the feelings he had been hiding for a long time.

Jis nuolatos planavo ir organizavo šią kelionę, vildamasis, kad ji taps ypatinga ne tik dėl rudens lygiadienio šventės.

He was constantly planning and organizing this journey, hoping it would become special not only because of the autumn equinox celebration.

Jis paslapčia žiūrėdavo į Ievą, kai ji nespėdavo pastebėti, ir jo širdis daužėsi stipriau.

He would secretly glance at Ieva when she wasn't looking, and his heart would beat stronger.

Ieva buvo neseniai išsiskyrusi, bet ji stengėsi būti stipri.

Ieva had recently broken up, but she tried to remain strong.

Ji mėgavosi laisve ir nuotykiais.

She enjoyed freedom and adventures.

Nors šalia buvo draugai, jos mintyse dar sukosi praeities nuoskaudos.

Although her friends were nearby, her mind still lingered on past grievances.

Kelionė buvo puiki, bet Domas jautėsi vis labiau nervingas.

The trip was great, but Domas felt increasingly nervous.

Sutartą vakarą jie atvyko prie Kryžių kalno.

On the agreed evening, they arrived at the Hill of Crosses.

Čia oras buvo vėsesnis, bet susijungęs su šventumo jausmu, kuris sklido iš šimtų kryžių.

The air was cooler here, but it was filled with a sense of sanctity emanating from the hundreds of crosses.

Kol jie vaikščiojo po kalną, Lina netyčia paminėjo Domas' jausmus Ievai.

While they were walking on the hill, Lina accidentally mentioned Domas' feelings for Ieva.

"Bet, juk Domas, tu jai viską pasakėsi, ar ne?

"But, Domas, you told her everything, didn't you?"

" – neatsargiai leptelėjo ji, kol jie stovėjo prie vieno iš kryžių.

she carelessly blurted out while they stood by one of the crosses.

Ieva sustingo.

Ieva froze.

Jos akys plėtėsi nuo nuostabos.

Her eyes widened in surprise.

"Tiesa?

"Is it true?"

" – paklausė Ieva, susirūpinusi ir sutrikusi.

Ieva asked, concerned and confused.

Domas ilgai tylėjo, kol pagaliau surado žodžius.

Domas remained silent for a long time before he finally found the words.

"Taip.

"Yes.

Manaiu tai pasakyti.

I meant to say it.

Bet niekada neradau tinkamo laiko," prisipažino jis.

But I never found the right time," he confessed.

"Aš nenoriu nieko slėpti nuo tavęs.

"I don't want to hide anything from you."

"Ieva uždėjo ranką ant Domui peties.

Ieva placed her hand on Domas' shoulder.

"Aš vertinu tavo draugystę.

"I value your friendship.

Tai labai daug reiškia," – jos balsas buvo šiltas, bet liūdnas.

It means a lot," her voice was warm but sad.

"Bet šiuo metu man reikia laiko.

"But right now, I need time."

"Domas lėtai linktelėjo, nors jo širdis buvo kupina vilčių ir nerimo.

Domas slowly nodded, though his heart was full of hope and anxiety.

Jie toliau vaikščiojo po kalną, kalbėdamiesi apie praeitį ir ateitį.

They continued walking on the hill, talking about the past and the future.

Jis suprato, kad kartais svarbiau yra būti kantriam ir sąžiningam.

He realized that sometimes it is more important to be patient and honest.

Pajūrio keliu jie grįžo namo, kur oranžinis ir auksinis rudens dangus leidosi į pilkumą.

They returned home along the seaside road, where the orange and golden autumn sky turned to grayness.

Draugystė buvo tvirta, ir Domas žinojo, kad tai jau svarbus žingsnis į priekį.

The friendship was strong, and Domas knew that this was already an important step forward.

Rahus ir susitaikęs, galėjo mėgautis kitais nuotykais, laukiantis rudens lygiadienio šviesos ir šešėlių žaismo.

Calm and reconciled, he could enjoy other adventures, awaiting the play of light and shadows of the autumn equinox.