Vilniaus senamiestyje esanti kavinė kvepia šviežiai skrudinta kava.

The café in the old town of Vilnius smells of freshly roasted coffee.

Saulė pro langus lieja šilumą, užpildo už medinių stalų sėdinčių žmonių veidus.

The sun pours warmth through the windows, filling the faces of people seated at wooden tables.

Tylos apsuptis mąstymo kupina.

A quietude filled with thought surrounds them.

Vilniaus žmogus čia, kavos skrudykloje, lyg atranda kažką savito.

The Vilnius local, here in the coffee roastery, seems to find something unique.

Mantas pirmasis įžengia į kavinukę, iš paskos eina seserys, Eglė ir Dovilė.

Mantas is the first to step into the café, followed by his sisters, Eglė and Dovilė.

Prieš juos plevena prisiminimai apie sekmadienius su tėvais.

Memories of Sundays with their parents flutter before them.

Šie sekmadieniai geriausiai kvepėjo skrudinta kava ir slėpė švelniausią tėvų juoką.

Those Sundays smelled best of roasted coffee and hid the gentlest of their parents' laughter.

Taip, jie lankydavosi čia dažnai, ieškodami šeimos jaukumo.

Yes, they used to visit often, searching for family warmth.

Šiandien Mantas pasiryžęs.

Today, Mantas is determined.

Jis primena seserims apie tradiciją: „Pagaminu jiems tą pačią kavą, kokią mėgo tėvai,“ – sako jis.

He reminds his sisters about the tradition: "I make them the same coffee our parents loved," he says.

„Tai latte su šaukšteliu cinamono.

"It's a latte with a spoonful of cinnamon."

“ Stovi užsakymo eilėje, klausydamasis, kaip seserys kuždasi.

He stands in line for their order, listening to his sisters' whispers.

Eglė, atsukusi akis į Manto nugarą, giliai įkvepia.

Eglė, with her eyes turned to Mantas's back, takes a deep breath.

Artėja diena, kai ji turi nuspręsti, ar priimti siūlomą darbą užsienyje.

The day is approaching when she must decide whether to accept a job offer abroad.

Nors viduje verda abejonės, ji stengiasi neskaudinti Mantą.

Though doubts churn inside her, she tries not to upset Mantas.

Dovilė, stovėdama kiek tolėliau, mąsto apie savo vietą dizaine.

Dovilė, standing a bit farther away, thinks about her place in design.

University vos nuėjo prasideda ir ji jau supaisė, bet vis dar nežino, kur link pasukti.

She's just begun university and has already figured it out, but still doesn't know which direction to head.

Atrodo tarsi su seserimis jie būtų daugiau svetimi, nei kada nors anksčiau.

It seems as if with her sisters, they are more strangers than ever before.

Prie stalo jie sėdi su grįžtančiais kavos kubilais.

At the table, they sit with returning coffee cups.

Mantas perima žodį, nori atgaivinti žadne.

Mantas takes the floor, wanting to revive the dialogue.

„Tėvai mus mokė drauge leisti laiką,“ – sako jis šiltai.

"Our parents taught us to spend time together," he says warmly.

„Galvojau, kad mums būtų vertinga pratęsti jų pėdomis dalyvaujant kavinės rengiamose kavos degustacijose.

"I thought it would be valuable for us to follow in their footsteps by participating in the coffee tastings held at the café."

“„Manęs būtų gaila neišvykti, bet mėgčiau laikytis tradicijos, net jei būčiau toli,“ – tyliai papildo Eglė.

"I would be sorry not to leave, but I would like to keep the tradition, even if I'm far away," Eglė quietly adds.

„Tai svarbu.

"It's important."

“„Aš taip pat norėčiau geriau pažinti miestą ir save čia, bet man reikia laiko,“ – priduria Dovilė.

"I also would like to know the city and myself better here, but I need time," Dovilė adds.

Ji nužvelgia aplinką, kurią taip mėgo jos tėvai.

She glances around at the environment her parents so loved.

Mantas nusišypso, jaučia, kaip gijimas įvyko akimirksniu.

Mantas smiles, feeling healing take place instantly.

Apie sunkumus jau kalbėjo, tačiau supranta, kad tą padengia tėvų pamokos.

They've already talked about difficulties, but he understands that these are covered by their parents' lessons.

Jie susitaria lankytis kavinėje kaip galėdami dažniau, nepaisant to, kur kelius neša likimas.

They agree to visit the café as often as they can, regardless of where fate takes them.

Eglė drąsia širdimi nusprendžia priimti darbo siūlymą, nes žino, jog seserys neprapuls.

Eglė, with a courageous heart, decides to accept the job offer, knowing her sisters won't get lost.

Dovilė supranta, koks svarbus šeimos ryšys, ir stengsis jo neužmiršti.

Dovilė understands how important the family bond is and will strive not to forget it.

Kai jie išeina iš kavos skrudyklo, Vilniaus gatvės alsuoja pavasario gaiva, lyg kviesdamos naujausiam pradėjimui.

As they leave the coffee roastery, the streets of Vilnius breathe with the freshness of spring, as if inviting a new beginning.

Jie žengia toliau, įgiję daugiau viena: vienas kitą.

They move forward, having gained more of one thing: each other.