Baltijos jūros bangos ritmingai daužosi į Palangos smėlėtą krantą.

The waves of the Baltijos jūra rhythmically crash against the sandy shore of Palanga.

Aplink sklinda gaivus pavasario kvapas.

The fresh scent of spring wafts around.

Eglė, Darius ir Milda susirenka čia kiekvieną pavasarį.

Eglė, Darius, and Milda gather here every spring.

Jų motina to norėjo.

Their mother wanted it that way.

Ji labai mylėjo šią vietą.

She loved this place very much.

Saulė pamažu slenka link horizonto, šviesdama šiltu orandžiniu atspalviu.

The sun slowly drifts towards the horizon, casting a warm orange hue.

Eglė atsistoja pirmoji.

Eglė is the first to stand up.

Ji žiūri į brolį ir seserį.

She looks at her brother and sister.

„Esame čia dėl mamos“, taria ji švelniai.

“We are here for mom,” she says gently.

„Norėčiau, kad visada būtume kartu.“

“I wish we could always be together.”

Darius sukryžiavo rankas.

Darius crosses his arms.

Jis žvelgia į jūrą.

He looks out at the sea.

„Galbūt kitais metais negalėsiu atvykti, Egle“, sako jis.

“Maybe I won't be able to come next year, Egle,” he says.

„Noriu pamatyti pasaulį.“

“I want to see the world.”

Milda nuleidžia akis į smėlį.

Milda lowers her eyes to the sand.

Ji tyliai sako: „Mums svarbu būti kartu.

She quietly says, “It's important for us to be together.

Aš labai vertinu šias akimirkas.“

I really cherish these moments.”

Eglė nusprendžia kalbėti nuoširdžiai.

Eglė decides to speak sincerely.

„Aš bijau, kad mes tapsime svetimi“, pripažįsta ji.

“I'm afraid we'll become strangers,” she admits.

„Mama visada norėjo, kad būtume vieningi.“

“Mom always wanted us to be united.”

Darius giliai atsidūsta.

Darius sighs deeply.

„Aš irgi norėčiau, kad mes būtume vieningi, bet yra tiek daug, ką noriu nuveikti.“

“I, too, would like us to be united, but there's so much I want to accomplish.”

Milda žengia prie jų abiejų.

Milda steps up to both of them.

Ji šypsosi ir sako: „Galime rasti kompromisą.

She smiles and says, “We can find a compromise.

Kitąmet galime susitikti kitoje vietoje, kuri irgi yra svarbi.“

Next year we can meet in another place that's important as well.”

Saulė jau beveik dingsta už horizonto.

The sun is almost gone beyond the horizon.

Visi trys stovi tyloje.

All three stand in silence.

Galiausiai Darius linkteli.

Finally, Darius nods.

„Gerai“, sako jis ramiai.

“Alright,” he says calmly.

„Suraskime pusiausvyrą tarp mūsų svajonių ir tradicijų.“

“Let's find a balance between our dreams and traditions.”

Eglė pajunta didelę lengvumo bangą.

Eglė feels a significant wave of relief.

Ji apkabina Darius ir Mildą.

She hugs Darius and Milda.

„Ačiū, kad supratote“, šnibžda ji.

“Thank you for understanding,” she whispers.

Darius šypsosi truputį plačiau.

Darius smiles a bit wider.

„Aš supratau, kad jūsų man labai trūksta“, sako jis.

“I realized that I've missed you both very much,” he says.

Milda dėkoja abiem už tai, kad klausosi jos idėjų.

Milda thanks both for listening to her ideas.

„Mes galime pakeisti tradicijas, bet vis tiek būti šeima“, sako ji užtikrintai.

“We can change traditions but still be a family,” she says confidently.

Kai saulė visiškai pasislepia, palikdama tik žėrinčią šviesą, jų širdys alsuoja ramybe.

As the sun completely hides, leaving only a glowing light, their hearts breathe serenity.

Jie žino, kad jų šeima išsaugos ryšius, nesvarbu, kur bus.

They know that their family will maintain its bonds, no matter where they are.

Ir tai, kas juos jungia, yra daug stipresnis už bet kokį atstumą.

And what connects them is much stronger than any distance.