Saulė aušta virš Nacionalinio Botanikos Sodo.

The sun rises over the Nacionalinio Botanikos Sodo.

Grožis ir kvepalų kvapas užtvindė sodą.

Beauty and the scent of perfumes flooded the garden.

Rytis, botanistas, stovėjo prie spalvingų tulpių lysvių.

Rytis, a botanist, stood by the colorful tulip beds.

Vyriškis atodūsis, jo mintys sukosi apie reto žiedo paieškas.

The man sighed, his thoughts revolving around the search for a rare flower.

Kur ne kur pasigirsdavo paukščių čirškėjimas, ir Rytis prisiminė savo šeimą.

Here and there, birds' chirping could be heard, reminding Rytis of his family.

Darbą ir troškimą susitikti su artimaisiais jis vis pagaudavo kaip žvilgsnį į sodo vaiskų grožį.

He often caught the desire to meet with his loved ones like a glimpse into the vibrant beauty of the garden.

Tuo tarpu, kitame sodo kampe, jo sesuo Aušra dirbo.

Meanwhile, in another corner of the garden, his sister Aušra was working.

Ji buvo nuotykio trokštanti ir visur sprangianti kaip vėjas.

She was adventurous and as fleeting as the wind.

Šiame vėjuje buvo paslaptis, kurią Rytis neįtarė.

There was a secret in this wind that Rytis did not suspect.

Aušra planavo šeimos susitikimą, o jų motina Kamile, švelni ir rūpestinga, jau paklojo staltiesę ant žalios pievelės.

Aušra was planning a family gathering, and their mother Kamile, gentle and caring, had already laid a tablecloth on the green lawn.

Kamilei šeimos šventės buvo labai svarbios.

For Kamile, family celebrations were very important.

Ir šį pavasarį, per Velykas, ji džiaugėsi, kad pavyko visus suburti šiame nuostabiame sode.

And this spring, during Easter, she was delighted that she managed to gather everyone in this wonderful garden.

Ji žinojo, kad Ryčiui svarbus darbas, bet tikėjosi, jog širdis jį atves į šeimos glėbį.

She knew that Rytis valued his work, but she hoped that his heart would lead him to the embrace of family.

Saulės spindulys nušvietė auštančią gėlę.

A ray of sunlight illuminated the budding flower.

Rytis staiga pastebėjo žinomas figūras tarp kitų lankytojų.

Rytis suddenly noticed familiar figures among the other visitors.

Tai buvo Aušros mažas nuotykis, didelis kaip širdis.

This was Aušra's little adventure, big as her heart.

Ji plačiai šypsojosi ir moja savo broliui.

She smiled broadly and waved to her brother.

"Ryti!

"Ryti!"

" – šaukė Aušra, kad galėtų būti išgirsta.

– called Aušra, to be heard.

Jis jų nebeišvengė.

He could no longer avoid them.

Rytis trumpam sustingęs, bet šypsena užliejo jo veidą.

Rytis, momentarily frozen, but a smile spread across his face.

Širdies kampas, kurį jis dažnai ignoruodavo, ėmė virpėti.

The corner of his heart that he often ignored began to tremble.

Jis priėjo arčiau.

He approached closer.

Kamile apkabino savo sūnų tvirtai.

Kamile embraced her son tightly.

"Aš jau galvojau, kad tu mūsų nerasi," sakė ji.

"I already thought you wouldn't find us," she said.

Jos rūpestis skleidėsi švelniais žodžiais.

Her concern unfolded in gentle words.

Rytis pasitrynė akis, staiga atradęs skirtumą tarp vienatvės ir šilto šeimos rato.

Rytis rubbed his eyes, suddenly discovering the difference between loneliness and the warm circle of family.

Jis nusprendė nusiųsti mintis apie darbą į šalį.

He decided to push thoughts of work aside.

Laikas sustojo.

Time stood still.

Visi sėdo ant spalvotų patiesimų ir pradėjo pikniką.

They all sat on colorful blankets and began the picnic.

Jogos smulkiai padalinimas, kvepėjo saldžiai ir buvo dedami ant pačios žalios žolės.

Jogos was finely divided, smelled sweetly, and was placed on the greenest grass.

Rytis nežaismingai pakėlė fotoaparatą, kad užfiksuotų šią akimirką.

Rytis playfully lifted his camera to capture this moment.

Gėlės aplinkui buvo nuostabios, bet pagrindinė nuotraukos vertybė buvo ne jose.

The flowers around were beautiful, but the main value of the photo was not in them.

Vertybė buvo šypsenose ir juokuose.

The value was in the smiles and laughter.

Vėliau, kai diena ilgėjo, Rytis jautėsi praturtėjęs.

Later, as the day grew longer, Rytis felt enriched.

Ne tik dėl žiedų, kuriuos rinko savo tyrimams, bet ir dėl naujo šeimos artumo pojūčio.

Not only because of the flowers he collected for his research but also because of the newfound sense of family closeness.

Jis žadėjo sau dažniau skirti laiko tiems, kurie jam brangūs.

He promised himself to make more time for those dear to him.

Po kelerių metų šių akimirkų nuotraukos kabėjo jo namuose.

Years later, pictures of these moments hung in his home.

Jie buvo priminimas, kad ne tik darbas, bet ir šeima yra grįžénti oazė gamtos grožyje.

They were a reminder that not only work but family too is a returning oasis in the beauty of nature.