Balta žiema buvo apsisiautusi Trakų salos pilį.

The white winter had clothed Trakų salos pilį (Island Castle in Trakai).

Pilis stovėjo ant sustingusio Galvės ežero, lyg senovinis sargas prie ledinio kranto.

The castle stood on the frozen Galvės ežero (Lake Galvės), like an ancient guard by the icy shore.

Dovydas lėtai ėjo link pilies vartų, mintis paskandinęs praeityje.

Dovydas walked slowly towards the castle gates, his thoughts submerged in the past.

Jo širdis plakė greitai – šiandien jis norėjo susitikti su Egle.

His heart was beating fast – today he wanted to meet with Eglė.

Seniai jie nesimatė.

They hadn't seen each other for a long time.

Kadaise buvo artimi kaip brolis ir sesuo, bet viskas pasikeitė.

Once, they were as close as brother and sister, but everything had changed.

Dovydas jautė kaltę dėl jų nesutarimų.

Dovydas felt guilty for their disagreements.

Jis žinojo, kad turi pripažinti savo klaidas.

He knew he had to acknowledge his mistakes.

Bet ar Eglė jam atleis?

But would Eglė forgive him?

Pilies viduje buvo šalta, tačiau Eglė jau laukė prie vieno iš langų.

Inside the castle, it was cold, yet Eglė was already waiting by one of the windows.

Jos akys buvo liūdnos, bet kartu ir smalsios.

Her eyes were sad yet curious.

Dovydas priėjo ir sustojo.

Dovydas approached and stopped.

Oras tarp jų buvo įtemptas, kaip tvirtovės gynybinės sienos.

The air between them was tense, like the defensive walls of a fortress.

"Egle," tyliai pradėjo Dovydas.

"Egle," Dovydas began quietly.

"Noriu atsiprašyti.

"I want to apologize.

Neturėjau taip pasielgti.

I shouldn't have acted that way."

"Eglė neatsakė iš karto.

Eglė didn’t reply immediately.

Ji apsisuko į Dovydą.

She turned to Dovydas.

"Kodėl dabar?

"Why now?"

" – paklausė ji šaltai.

she asked coldly.

"Man rūpi mūsų draugystė," ištarė Dovydas.

"I care about our friendship," Dovydas stated.

"Supratau, kad buvau neteisus, ir noriu viską ištaisyti.

"I realized that I was wrong and I want to set things right."

"Jis papasakojo apie naktį, kai suprato, koks svarbus buvo jų ryšys.

He spoke about the night when he realized how important their connection was.

Kaip ilgai svarstė ir suprato savo klaidą.

How long he pondered and understood his mistake.

Dovydas jautė, kaip šaltis naikina jo baimes, palikdamas tik skaidrią tiesą.

Dovydas felt how the cold was erasing his fears, leaving only the clear truth.

Eglės veidas pamažu minkštėjo.

Eglė's face gradually softened.

"Vis dar sunku tavimi pasitikėti," pripažino ji.

"It's still hard to trust you," she admitted.

"Suprantu," pasakė Dovydas.

"I understand," Dovydas said.

"Bet noriu pabandyti.

"But I want to try."

"Eglė tyliai įkvėpė.

Eglė breathed in quietly.

Akimirka liko tarp jų, tarsi laukdama sprendimo.

The moment lingered between them, as if waiting for a decision.

Ji žinojo, kad atleidimas neateina lengvai, bet galėjo jausti nuoširdumą Dovydo žodžiuose.

She knew that forgiveness doesn’t come easily, but could sense the sincerity in Dovydas's words.

Galiausiai, ji linktelėjo.

Finally, she nodded.

"Gerai, pradėkime iš naujo," tarė ji.

"Alright, let’s start anew," she said.

Jų kelias dar buvo ilgas, tačiau šis pirmas žingsnis buvo svarbiausias.

Their journey was still long, but this first step was the most important.

Dovydas nusišypsojo – tarp tvirtovių sienų prasidėjo nauja draugystės istorija.

Dovydas smiled – a new story of friendship began between the fortress walls.

Šaltis už pilies ribų pamažu traukėsi, palikdamas naują, viltingą pradžią.

The cold beyond the castle slowly retreated, leaving a new, hopeful beginning.