Žvarbi vėlyvo žiemos vėsa supa Kryžių kalną, kur šimtai kryžių, driekiančiųsi iki horizonto, tyliai byloja apie tikėjimą ir prisiminimus.

The harsh late winter chill surrounds the Kryžių kalnas (Hill of Crosses), where hundreds of crosses stretching to the horizon silently speak of faith and memories.

Plikiniukai dangaus pilkumo debesys plaukiant bangavo virš galvų, bet ramybė buvo tikrai atpažįstama šiame šventame kalne.

The heaven's gray clouds, bleak and drifting, wave above heads, but the tranquility is unmistakable on this sacred hill.

Snigtis jau smagiai minkštėjo, leisdama pamatyti žemę tiesdama ranką į pavasarį.

The snow had pleasantly softened, allowing the earth to be seen as it reached out to spring.

Rūta lėtai artėjo prie Kryžių kalno.

Rūta slowly approached the Hill of Crosses.

Jos širdies gilumoje buvo nuolatinis skausmas — senelės netekimas liko neįsivaizduojama tuštuma.

Deep within her heart was an ongoing pain — the loss of her grandmother left an unimaginable void.

Ji laikė mažą medinį kryžių, kurį pati pagamino.

She held a small wooden cross that she had crafted herself.

Jos senelė buvo pamaldi moteris.

Her grandmother was a devout woman.

Šis kryžius buvo jos pagarba ir meilė — simbolis jų nepertraukiamo ryšio.

This cross was her homage and love — a symbol of their unbroken bond.

Toliau į priekį Rūta pastebėjo vyrą, kuris taip pat atėjo į šią vietą su panašia misija.

Further ahead, Rūta noticed a man who had also come to this place on a similar mission.

Jurgis stovėjo tyliai laikydamas rankoje mažą talismaną.

Jurgis stood silently, holding a small talisman in his hand.

Jo draugas neseniai iškeliavo į kitą pasaulį, palikdamas Jurgį su neištariamu liūdesiu.

His friend had recently departed to another world, leaving Jurgis with an unspeakable sadness.

Jis atvyko čia ieškodamas ramybės, norėdamas pristatyti savo draugui paskutinę pagarbą.

He had come here seeking peace, wishing to present his friend with a final tribute.

Kaip ir Rūta, jis tikėjo, kad šis kalnas gali suteikti šiek tiek palaimos ir užtikrinti, kad jų mylimieji niekada nebus pamiršti.

Like Rūta, he believed this hill could offer some solace and ensure that their loved ones would never be forgotten.

Agnė, vietinė gidė, stebėjo iš šalies.

Agnė, a local guide, watched from afar.

Jos akys sekė Rūtos ir Jurgio žingsnius, jų abiejų veidai užpildyti liūdesiu ir nerimu.

Her eyes followed the steps of Rūta and Jurgis, both of their faces filled with sorrow and anxiety.

Rūta, matydama, kad Jurgis deda kryžių, nusprendė žengti žingsnį ir užkalbinti.

Rūta, seeing that Jurgis was placing a cross, decided to take a step forward and speak.

"Sveikas," — tarė ji, jausdama, kaip širdyje skaldosi neramios bangos.

"Hello," she said, feeling the restless waves break within her heart.

"Sveika," — atsakė Jurgis švelniai, pajutęs netikėtą ramybę jos balso tonas.

"Hello," Jurgis replied gently, feeling an unexpected peace in her tone.

Jiedu pradėjo kalbėtis.

The two began to talk.

Kalbos virto istorijomis apie jų mylimuosius, o už ugnistų akių Rūta ir Jurgis pamatė tiek daug panašumo.

The conversations turned into stories about their loved ones, and behind tearful eyes, Rūta and Jurgis saw so much similarity.

Jų pasakojimai susipynė taip natūraliai, kaip žemė laukia pavasarinio atbudimo.

Their tales intertwined as naturally as the earth awaits the awakening of spring.

„Ar pasiliktume čia ilgiau?“ — paklausė Rūta, žvelgdama į tikėjimo sklidiną horizonto liniją.

“Shall we stay here a bit longer?” Rūta asked, gazing towards the faith-filled horizon line.

Jurgis linktelėjo. "Galime palikti juos kartu... Tai būtų prasminga," — pasakė jis.

Jurgis nodded. "We can leave them together... It would be meaningful," he said.

Pasirinkę vietą, kur įsmeigti savo kryžius, abu stovėjo šalia.

Choosing a place to plant their crosses, they stood side by side.

Jų rankos susijungė, dedant kryžius vienas šalia kito — simbolis naujos pradžios, simbolis, kad skausmas neturi būti vieniškas.

Their hands joined as they placed the crosses next to each other — a symbol of a new beginning, a symbol that pain does not have to be lonely.

Saulei leidžiant, Rūta ir Jurgis paliko Kryžių kalną, jausdami naują vilties ir šviesos kibirkštį.

As the sun set, Rūta and Jurgis left the Hill of Crosses, feeling a new spark of hope and light.

Jie pažadėjo vėl susitikti.

They promised to meet again.

Iš šio šalto žiemos vakaro jie ėjo tolyn, kiekvienas jausdamasis, kad netekties vėlyvosios žiemos ledai tirpsta, užleisdami vietą šiltiems pavasario švytėsiams.

From this cold winter evening, they walked forward, each feeling that the bitter late winter ice of loss was melting, making way for the warm glow of spring.