Libraryje kybo ore švelni ramybė.

The library is enveloped in a gentle calm.

Už lango sklando sniego dalelės, širdyje kylantis jausmas, lyg būtų laikas sustojęs.

Outside the window, snowflakes are drifting, and there's a feeling rising in the heart as if time has stopped.

Dovydas sėdi prie stalo su knygomis ir užrašais.

Dovydas sits at a table with books and notes.

Jis dažnai jaučiasi vienišas, bet ši biblioteka - jo prieglobstis.

He often feels lonely, but this library is his refuge.

Ji tarsi skydas nuo pasaulio šurmulio.

It is like a shield from the world's hustle and bustle.

Staiga priešais jį atsisėda Lina.

Suddenly, Lina sits down in front of him.

Ji šypsosi, akis šviesos švyturiu ir siaubia blizgančios knygos švelniu viršeliu.

She smiles, her eyes a beacon of light, and she clutches a shiny book with a soft cover.

Lina visada buvo linksma ir draugiška, tačiau dažnai jautėsi nesuprasta tarp bendraamžių.

Lina always was cheerful and friendly, yet often felt misunderstood among her peers.

Jos giliausiose mintyse gyveno ilgesys tikram supratimui ir ryšiui.

In her deepest thoughts lived a yearning for true understanding and connection.

Jiems buvo paskirta bendra užduotis - paruošti projektą istorijoje.

They were assigned a joint task—to prepare a history project.

Iš pradžių Dovydas nenorėjo atskleisti savęs daugiau nei būtina.

At first, Dovydas did not want to reveal more of himself than necessary.

Jam svarbiausia buvo mokslas ir jis bijojo, kad draugystė su Lina bisa sutrukdyti jo akademiniams tikslams.

His priority was his studies, and he feared that friendship with Lina could interfere with his academic goals.

Lina, nors ir jautė iš bendraamžių spaudimą, kad būtų viena iš jų, nusprendė skirti laiko, kad suvoktų, kas Dovydo viduje slypi iš tiesų.

Lina, although feeling peer pressure to be one of them, decided to take time to understand what truly lies within Dovydas.

Diena po dienos jie dirbo bibliotekoje.

Day after day, they worked in the library.

Kalbėjosi apie datas ir įvykius, skaitė šaltinius ir keitėsi mintimis.

They talked about dates and events, read sources, and exchanged ideas.

Bet vieną vakarą, kai snaigės už lango judėjo tyliai kaip angelei, jie užstrigo ties problematišku klausimu.

But one evening, when the snowflakes outside moved quietly like little angels, they got stuck on a problematic question.

Diskusija, prasidėjusi kaip nekalta pokalbis, virto į aistrų kaitų.

The discussion, which started as an innocent conversation, turned into a clash of passions.

Jų balsai kilo kartu su jausmais.

Their voices rose along with their emotions.

Tai buvo lūžio taškas.

This was a turning point.

Lina paklausė Dovydo, kodėl jis dažnai taip nerimauja.

Lina asked Dovydas why he often seemed so anxious.

Dovydas sustojo, nuleido akis, o tada tyliai prisipažino apie savo troškimus ir baimes.

Dovydas paused, lowered his eyes, and then quietly confessed his desires and fears.

Lina taip pat atvėrė savo širdį apie ilgesį būti suprasta.

Lina also opened her heart about the longing to be understood.

Jie sėdėjo tyloje, pajutę kažką ypatingo.

They sat in silence, sensing something special.

Tai buvo ryšys, kaip pirmoji sniego sauja žiemą - šaltas, tačiau nepaprastai tyras.

It was a connection, like the first handful of snow in winter—cold, yet incredibly pure.

Dovydas pajuto pirmą kartą tikrą supratimą, Lina - artumą, kurio trokštė.

Dovydas felt true understanding for the first time, and Lina felt the closeness she longed for.

Projektas buvo užbaigtas.

The project was completed.

Dovydas ir Lina gavo aukštus įvertinimus.

Dovydas and Lina received high marks.

Bet svarbiau buvo tai, ką jie atrado vienas kitame.

But more importantly, they discovered something in each other.

Jie nusprendė leisti laiką kartu, tyrinėti pasaulį ir save.

They decided to spend time together, exploring the world and themselves.

Dovydas tapo atviresnis ir emocionalesnis, o Lina, pagaliau suprasta, jautėsi lyg namuose.

Dovydas became more open and emotional, while Lina, finally understood, felt as if she were at home.

Bibliotekos ramybė tapo jų ryšio liudininke.

The calm of the library became a witness to their bond.

Jie sėdėjo šalia stalo, dėkingi už sniegą už lango ir naujus jausmus, prasidėjusius tame šiltame, knygų pripildytame kambaryje.

They sat by the table, grateful for the snow outside the window and the new feelings that began in that warm, book-filled room.