Kryžių kalnas stovėjo sniege, kaip baltas stebuklas.

The Kryžių kalnas stood in the snow like a white miracle.

Po žiemos pūgos jis buvo pilnas nuverstų kryžių ir medžio šakų.

After the winter blizzard, it was full of toppled crosses and tree branches.

Tačiau net ir apgriuvęs jis skleidė ramybės ir vilties jausmą.

Yet, even in its disrepair, it emanated a sense of peace and hope.

Rokas, trisdešimtmetis vyras, stovėjo kalvos viršuje, žiūrėdamas į tą vaizdą.

Rokas, a thirty-year-old man, stood atop the hill, gazing at this view.

Jam tai buvo daugiau nei tiesiog vieta - tai buvo jo šeimos istorija, jo senelio likimas.

To him, it was more than just a place—it was his family's history, his grandfather's destiny.

Rokas pasiryžo atstatyti kryžius.

Rokas was determined to restore the crosses.

Jis surinko komandą savanorių.

He gathered a team of volunteers.

Vienas iš jų buvo Eglė, jauna amatininkė su didelėmis svajonėmis.

One of them was Eglė, a young craftsman with big dreams.

Ji turėjo idėjų, kaip pagerinti struktūras, naudodama naujas medžiagas.

She had ideas on how to improve the structures using new materials.

Rokas krypavo tarp tradicijos ir naujovių.

Rokas wavered between tradition and innovation.

Jis žinojo, kaip svarbu išlaikyti senąsias technikas.

He knew the importance of preserving old techniques.

Tačiau pūga padarė didelę žalą, ir Eglė buvo įsitikinusi, kad modernesnės medžiagos būtų patvaresnės.

However, the blizzard had caused significant damage, and Eglė was convinced that more modern materials would be more durable.

Jie abu turėjo tikslą - ne tik pataisyti, bet ir apsaugoti Kryžių kalną ateičiai.

They both had a goal—not just to repair, but to protect the Kryžių kalnas for the future.

Vieną dieną, beįdedant tradicinį ąžuolinį kryžių, Rokui širdis plyšo.

One day, while placing a traditional oak cross, Rokas's heart broke.

Staiga viskas sugriuvo.

Suddenly everything collapsed.

Kryžius sutrūko, tarsi gamta pati plėštųsi tarp dviejų laikų.

The cross shattered as if nature itself was tearing between two eras.

Rokas jautėsi nugalėtas, tačiau Eglė greitai šoko į pagalbą.

Rokas felt defeated, but Eglė quickly jumped in to help.

Ji pasiūlė medžio ir metalo derinį, kuris būtų tvirtesnis.

She proposed a combination of wood and metal that would be stronger.

Rokas dvejojo, bet matė, kad tai gali būti sprendimas.

Rokas hesitated but saw that this could be the solution.

Jiedu kartu prisėdo prie planų ir pradėjo kurti.

Together, they sat down with the plans and began to create.

Eglės idėjos papildė Roko tradicijas.

Eglė's ideas complemented Rokas's traditions.

Galiausiai, parodyta pagarba praeičiai ir priimtas naujovių švyturys, Kryžių kalnas atgijo.

In the end, with respect for the past and acceptance of the beacon of innovation, the Kryžių kalnas came to life.

Sniegas tyliai krito, paskutinis kryžius buvo tvirtai stovinčios į dangų.

Snow fell silently as the last cross stood firmly reaching towards the sky.

Rokas suprato, kad tradicijos gali būti išsaugotos kartu su naujovėmis.

Rokas understood that traditions could be preserved alongside innovations.

Kartais prisitaikymas ir keitimasis yra geriausias būdas išsaugoti paveldą.

Sometimes, adaptation and change are the best ways to preserve heritage.

Eglė šypsodamasi stebėjo jų darbo vaisius.

Eglė watched the fruits of their labor with a smile.

Kompromisas buvo jų bendradarbiavimo pamatas ir šio švento kalno ateitis.

Compromise was the foundation of their collaboration and the future of this sacred hill.