Sniegas krinta ant Vilniaus, kurios gatvės žiemą tampa stebuklingomis.

Snow falls on Vilnius, whose streets become magical in winter.

Gedimino bokštas stovi didingai, tarsi sargas senojo miesto.

Gedimino Tower stands majestically, like a guardian of the old town.

Ruta, sušalusi bet entuziastinga, veda turistų grupę.

Ruta, cold but enthusiastic, leads a group of tourists.

Ji yra istorijos studentė ir praktikantė.

She is a history student and an intern.

Jos didžiausias noras – įrodyti, kad ji yra verta dirbti šioje nuostabioje vietoje.

Her greatest wish is to prove that she is worthy of working in this wonderful place.

Šalia jos stovi Domantas, jos mentorius, ir Jurgita, kolegė praktikantė.

Next to her stand Domantas, her mentor, and Jurgita, a fellow intern.

Ruta kalba aiškiai, jos balsas skamba tarp senų bokšto sienų.

Ruta speaks clearly, her voice echoing among the old walls of the tower.

„Šis bokštas pastatytas XIV amžiuje“, ji aiškina su aistra.

"This tower was built in the 14th century," she explains passionately.

Tačiau netikėtai ji pajaučia aštrų skausmą dešinėje pilvo pusėje.

However, she suddenly feels a sharp pain in her right side.

Ruta stengiasi tai ignoruoti.

Ruta tries to ignore it.

Ji negali leisti sau sustoti – nori įrodyti, kad gali valdyti situaciją.

She can't allow herself to stop—she wants to prove she can handle the situation.

Domantas pastebi, kad Ruta atrodo šiek tiek išbalusi.

Domantas notices that Ruta looks a little pale.

„Tu viskas gerai?

"Are you alright?"

“ – jis klausia su nerimu.

he asks with concern.

Ruta linkteli, bet skausmas stiprėja.

Ruta nods, but the pain intensifies.

Jurgita taip pat pastebi, kad kažkas negerai, bet Ruta nieko nesako.

Jurgita also notices that something is wrong, but Ruta says nothing.

Ji tęsia turą, stovi tiesiai ir kalba toliau, nors viduje stengiasi neparodyti baimės.

She continues the tour, standing straight and speaking on, though inside she struggles not to show fear.

Netrukus skausmas tampa nepakeliamas.

Soon the pain becomes unbearable.

Ruta nebegali ilgiau jo ignoruoti.

Ruta can no longer ignore it.

Kai turas beveik baigiasi, ji pajunta, kad pasaulis aplink ją pradeda suktis.

As the tour is nearly over, she feels the world around her starting to spin.

Ruta nukrenta ant šaltų akmenų.

Ruta collapses onto the cold stones.

Panika užplūsta grupę.

Panic floods the group.

Domantas šaukia pagalbos, o Jurgita pribėga prie savo draugės.

Domantas calls for help, and Jurgita runs to her friend.

Greitoji medicinos pagalba atvyksta greitai.

The ambulance arrives quickly.

Ruta paguldyta į ligoninę, kur jai skubiai atliekama apendicito operacija.

Ruta is taken to the hospital, where she urgently undergoes an appendectomy.

Kai ji pabunda, šalia jos lovos sėdi Domantas ir Jurgita.

When she wakes up, Domantas and Jurgita are sitting by her bed.

Jų veidai pilni rūpesčio, bet kartu su palengvėjimu.

Their faces full of concern but also relief.

„Tu esi labai stipri,“ – sako Domantas.

"You are very strong," says Domantas.

„Noriu, kad grįžtum, kai būsi pasiruošusi.

"I want you to return when you're ready.

Tavo vieta čia laukia.

Your place here is waiting."

“Jurgita šypsosi, ir Ruta supranta, kiek jai svarbi ši draugė.

Jurgita smiles, and Ruta realizes how important this friend is to her.

Ruta tuomet suvokia, kad ambicijos be savisaugos gali būti pavojingos.

Ruta then understands that ambitions without self-preservation can be dangerous.

Priimti, kad reikia pagalbos, nereiškia, kad esi silpnas – priešingai, tai yra stiprybė.

Accepting that you need help doesn't mean you are weak—on the contrary, it is strength.

Šypsodamasi Ruta dėkoja už jų paramą ir jaučiasi žingsnis arčiau savo svajonės.

Smiling, Ruta thanks them for their support and feels a step closer to her dream.

Ji nebesistengia būti nenugalima, o siekia būti išmintinga ir atsakinga.

She's no longer trying to be invincible; instead, she aims to be wise and responsible.