Po vėjingų žiemos dienų, miestą dengė storas sniego sluoksnis.

After windy winter days, the city was covered with a thick layer of snow.

Pastatai atrodė kaip milžinų kaulai, likę po senosios civilizacijos.

The buildings looked like the bones of giants, remnants of an ancient civilization.

Mantas žvelgė į tolį, jausdamasis tarsi paskutinis žmogus žemėje.

Mantas gazed into the distance, feeling like the last person on earth.

Tačiau jis žinojo, kad taip nėra.

However, he knew this wasn't the case.

Šalia jo stovėjo Gabija ir Eglė.

Next to him stood Gabija and Eglė.

Jos taip pat buvo išgyvenusios.

They had survived as well.

Gabija buvo svarbi Mantui.

Gabija was important to Mantas.

Jos pasitikėjimas buvo svarbiausia.

Her trust was the most important thing.

Mantas norėjo įrodyti, kad gali būti puikus vadovas.

Mantas wanted to prove he could be an excellent leader.

Grupė laukė jo sprendimo.

The group awaited his decision.

„Turime sudaryti prekybos sandorį,“ tarė Mantas.

"We need to make a trade deal," said Mantas.

„Neturime pakankamai maisto ir vaistų žiemai.

"We don't have enough food and medicine for the winter."

“Planuojama kelionė į kaimyninę grupę atrodė pavojinga.

The planned journey to the neighboring group seemed dangerous.

Jie buvo žinomi dėl nepasitikėjimo kitais.

They were known to be distrustful of others.

Mantas turėjo sumanyti geriausią pasiūlymą.

Mantas had to come up with the best offer.

Laikė rankose radinį - seną technologiją iš apleistos laboratorijos.

He held a finding in his hands - old technology from an abandoned laboratory.

Ar tai bus pakankamai?

Would it be enough?

Kelyje juos užklupo pūga.

On their way, they were caught in a blizzard.

Vėjas švilpė ausyse, tačiau Mantas buvo užsispyręs.

The wind howled in their ears, but Mantas was determined.

Kartu su Gabija ir Egle pateko į kaimyninės grupės slėptuvę.

Together with Gabija and Eglė, they reached the neighboring group's shelter.

Įtampa buvo ore.

There was tension in the air.

Akys, nukreiptos į Manto rankose drumstą technologijos gabalą.

Eyes were fixed on the murky piece of technology in Mantas' hands.

„Mes siūlome tai jums,“ pasakė Mantas, parodydamas technologiją.

"We offer this to you," said Mantas, presenting the technology.

„Mainais už maistą ir vaistus.

"In exchange for food and medicine."

“Kaimyninės grupės vadovas klausėsi tyliai, akimirka atrodė, truks amžinybę.

The leader of the neighboring group listened silently, and the moment seemed to last an eternity.

Už lango pūga sustiprėjo, kaip grėsmingas laikrodžio dūžis.

Outside, the blizzard intensified, like a threatening stroke of a clock.

Kurį laiką niekas nekalbėjo.

For a while, no one spoke.

Galiausiai, vadovas šypsojosi.

Finally, the leader smiled.

„Puiku,“ tarė jis.

"Great," he said.

„Tai bus naudinga ir mums.

"This will be useful to us as well."

“Mantas atsikvėpė palengvėjęs.

Mantas sighed with relief.

Sandoris buvo sudarytas.

The deal was made.

Grįžtant į jų pačių slėptuvę, jis jautė, kaip Gabijos akys spindi pasitikėjimu.

Returning to their own shelter, he felt Gabija's eyes shining with trust.

Mantas įrodė savo vertę.

Mantas proved his worth.

„Padarėme tai,“ tarė Gabija.

"We did it," said Gabija.

„Dabar mes išgyvensime žiemą.

"Now, we will survive the winter."

“Mantas pajuto šilumą širdyje, nepaisant stingdančio šaltuko aplinkui.

Mantas felt warmth in his heart despite the freezing cold around him.

Pasikeitė ne tik jų likimas, bet ir Manto pasitikėjimas savimi bei jo vadovavimas grupei.

Not only had their fate changed, but so had Mantas' confidence in himself and his leadership of the group.

Ir dar - Gabijos šypsena buvo geriausias atlygis.

And moreover, Gabija's smile was the best reward.