Žiema nuostabi Vilniuje.

Winter is wonderful in Vilnius.

Katedros aikštė blizga šviesomis ir šventine nuotaika.

Katedros Square glows with lights and a festive mood.

Vaikai čiuožinėja ant ledo, juokiasi ir žaidžia.

Children skate on the ice, laugh, and play.

Aplink katedrą žmonės vaikštinėja su puodeliais karšto vyno.

Around the cathedral, people stroll with cups of hot wine.

Giedrius ir Rasa stovi aikštės viduryje.

Giedrius and Rasa stand in the middle of the square.

Kojas slysta nuo ledo, bet oras šaltas ir grynas.

Their feet slip on the ice, but the air is cold and fresh.

Giedrius įkišęs rankas į kišenes, pečiai susigūžę.

Giedrius has his hands in his pockets, shoulders hunched.

Jis žiūri į žemę, šiek tiek nerimauja.

He looks at the ground, a bit worried.

Rasa šalia jo, pilna entuziazmo.

Rasa stands beside him, full of enthusiasm.

„Giedriau, žinai, šeima tave labai pasiilgo.

"Giedriau, you know, the family has missed you a lot.

Naujieji metai be tavęs būtų liūdni,“ - sako Rasa.

New Year’s without you would be sad," Rasa says.

Jos balsas šiltas ir džiugus.

Her voice is warm and cheerful.

„Žinau,“ - atsako Giedrius tyliai, žiūrėdamas į savo batus.

"I know," replies Giedrius quietly, looking at his shoes.

„Bet.

"But...

aš nesu geras didelėse kompanijose.

I'm not good with large groups."

“„Nereikia per daug jaudintis,“ - švelniai šypsosi Rasa.

"No need to worry too much," Rasa smiles gently.

„Prisimeni, kaip pernai stebėjome fejerverkus?

"Remember how last year we watched the fireworks?

Tada buvai toks laimingas.

You were so happy then."

“Giedrius prisimena.

Giedrius remembers.

Jis slapta visada norėjo vėl pajusti tą džiaugsmą, bet bijo nepatogumų tarp giminaičių.

He has secretly always wanted to feel that joy again, but he's afraid of the awkwardness among relatives.

Staiga pamatė kalėdinę eglutę aikštės centre.

Suddenly, he sees the Christmas tree in the center of the square.

Ten stovėjo šeima - mama, tėtis ir du maži vaikai.

A family stands there - mom, dad, and two little kids.

Jie juokėsi ir sukosi aplink eglutę, tarsi gyventų savo pasaulyje.

They laugh and twirl around the tree as if living in their own world.

Rasa pamatė, kaip Giedriaus veidas pasikeitė, tapo minkštesnis.

Rasa noticed how Giedrius' expression softened.

„Kartais, kai būnu tarp žmonių, jaučiuosi tokia gyva,“ - tęsė ji.

"Sometimes, when I'm among people, I feel so alive," she continued.

„Šeima yra stebuklas.

"Family is a miracle.

To negalima praleisti.

You can't miss it."

“Giedrius susimąstė.

Giedrius pondered.

Jis žinojo, kad Rasa teisė, bet bijojo padaryti neteisingą įspūdį.

He knew Rasa was right, but he was afraid of making the wrong impression.

Tačiau matė tuos vaikus, kaip jie apkabino savo tėvus, ir tai palietė jo širdį.

However, seeing those children hugging their parents touched his heart.

„Gerai, Rasa,“ - galiausiai pasakė jis.

"Alright, Rasa," he finally said.

„Žinoma, kitaip negali būti.

"Of course, it can't be any other way.

Atvyksiu į šeimos šventę.

I'll come to the family celebration."

“Rasa šoko iš džiaugsmo, ją užplūdo palengvėjimas.

Rasa jumped for joy, overwhelmed with relief.

„Tu tikrai labai reikalingas!

"You are really so needed!"

“ – balse skambėjo meilė ir šiluma.

– her voice sounded with love and warmth.

Nauji metai atėjo greičiau, nei tikėjosi Giedrius.

The New Year came sooner than Giedrius expected.

Jis atvyko į šeimą su Rasa, su maža, bet drąsia šypsena.

He arrived at the family with Rasa, with a small but brave smile.

Tai buvo pirmoji jo didelė pergalė prieš save.

This was his first major victory over himself.

Jis pajuto, kiek daug gali duoti meilė ir ryšys.

He felt how much love and connection can give.

Rasa puikiai sujungė jį su šeima, o Giedrius sėdo prie stalo širdies ramybe.

Rasa effectively connected him with the family, and Giedrius sat at the table with peace of mind.

Tą naktį, kai laikrodis mušė dvyliką, Giedrius žinojo, kad pradėjo naują, ryškesnį gyvenimo etapą.

That night, when the clock struck twelve, Giedrius knew he had started a new, brighter chapter of life.

Arčiau šeimos, su mažiau baimės, daugiau džiugesio širdyje.

Closer to family, with less fear and more joy in his heart.