Vilniaus Katedros aikštėje, kur žiemos vakarą spindi Kalėdų šviesos, stovėjo Mantas prie savo medinių žaisliukų stendo.

In Vilnius Cathedral Square, where the Christmas lights sparkle on a winter evening, Mantas stood by his wooden toy stand.

Oras buvo šaltas, nosį kutenančiai šaltas, tačiau aplinkos šventiškumas užpildė jo širdį šiluma.

The air was cold, a nose-tickling chill, but the festive atmosphere filled his heart with warmth.

Mantas svajojo apie savo verslą mėnesius.

Mantas had dreamed about his business for months.

Dabar atėjo laikas.

Now the time had come.

Jurgita, jo draugė su renginių organizavimo patirtimi, stovėjo šalia.

Jurgita, his friend with event organizing experience, stood by his side.

Ji padėjo išdėlioti medinius papuošalus: eglučių, žvaigždučių ir kitų formų.

She helped arrange the wooden ornaments: trees, stars, and other shapes.

„Nelabai kas eina“, atsidusęs ištarė Mantas.

"Not many are coming," Mantas sighed.

Jis sunėrė rankas, truputį sudribo pečiai.

He clasped his hands, his shoulders slightly slouched.

Jurgita, pasitikintis jo darbu, atsakė: „Nenusimink, kartais reikia laiko.

Trusting his work, Jurgita replied, "Don't worry, sometimes it takes time.

Štai, kodėl nepakviesi praeivių specialiu pasiūlymu?

Why don't you invite passersby with a special offer?"

“Mantas pagalvojo.

Mantas thought about it.

Vietomis žmonių srautas buvo mažas, todėl jis sušuko: „Sveiki!

In some areas, the flow of people was low, so he called out, "Hello!

Šiandien ypatinga nuolaida mediniams papuošalams!

Special discounts on wooden ornaments today!"

“ Lėtai, bet užtikrintai, žmonės ėmė domėtis jo stendu.

Slowly but surely, people began to show interest in his stand.

Pora mielų senjorų nupirko keletą ornamentų, gyrė Mantą už gražų darbą ir pasidalino šventišku linkėjimu.

A couple of sweet seniors bought a few ornaments, praised Mantas for his beautiful work, and shared festive wishes.

Jų pagyros buvo kaip šilta antklodė, uždengusi Manto širdį.

Their compliments were like a warm blanket covering Mantas's heart.

Saulei nusileidus, aikštėje ėmė rinktis daugiau žmonių.

As the sun set, more people began to gather in the square.

Žibintai spindėjo, muzikos gabenami garsai privertė visus šypsotis.

Lanterns shone, and the sounds carried by the music made everyone smile.

Mantas, paskatintas Jurgitos pagyrimų, tapo aktyvesnis.

Encouraged by Jurgita's praise, Mantas became more active.

Jis pasisakojo savo kūrybos istoriją, kalbėjo apie meilę medžio darbams tarsi su kiekvienu ornamentu paliekantis dalelę širdies.

He shared the story of his creations, spoke about his love for woodworking as if leaving a piece of his heart with each ornament.

Kartą viena šeima, vedini vaikais, sustojo prie jo.

At one point, a family with children stopped by.

Įdomiai klausinėjo apie gamybą.

They curiously inquired about the production process.

Po trumpos diskusijos, nusipirko kelis žaisliukus.

After a brief discussion, they purchased several toys.

„Ačiū jums,“ nuskambėjo Manto balsas, pagaliau jaučiantis tikrą užsidegimą.

"Thank you," Mantas's voice rang out, feeling a true sense of excitement at last.

Kai vakaras priartėjo prie pabaigos, Mantas suskaičiavo, kad pardavė beveik visus savo darbelius.

As the evening drew to a close, Mantas counted that he had sold almost all of his pieces.

Žvelgdamas į likusius kelis ornamentus ir žmonių šypsenas, jis suprato – jo pastangos buvo pripažintos, ir tai buvo vos pradžia.

Looking at the few remaining ornaments and the smiles of the people, he realized—his efforts had been recognized, and this was just the beginning.

Džiaugsmingai sutvarkęs stendą, Mantas apžvelgė Katedros aikštę, pilną šventinio gyvenimo ir vilties.

Joyfully tidying up the stand, Mantas surveyed Cathedral Square, full of festive life and hope.

Jis jautėsi pašauktas, susijaudinęs dėl ateities.

He felt a calling, excited about the future.

Jurgita priėjo prie jo ir tarė: „Matei?

Jurgita approached him and said, "Did you see?

Gera pradžia pusė darbo.

A good start is half the work."

“Mantas, sužibėjusios akys ir šypsena veide, pritarė.

Mantas, with shining eyes and a smile on his face, agreed.

„Taip, ir dabar žinau, kad tai tik pradžia.

"Yes, and now I know that this is only the beginning."

“ Jiedu išėjo, pasiruošę dar vienam, dar geresniam rytojui.

The two of them left, ready for another, even better, tomorrow.