Šaltas Vilniaus vėjas plazdeno medžių šakas Bernardinų sode, kuriame sninga lėtai, it banguojantis pūkelis.

The cold Vilniaus wind fluttered the tree branches in Bernardinų Garden, where it was snowing slowly, like a waving fluff.

Visur švietė kalėdinės lemputės, kurios spindėjo kaip maži brangakmeniai, praskaidrinančius žiemos pilkumą.

All around, Christmas lights shone like small jewels, brightening the winter grayness.

Rokas ir Eglė ėjo per sodo takus, įžiebti idėjos, kaip sujungti savo talentus mokyklinei užduočiai.

Rokas and Eglė walked along the garden paths, inspired by the idea of combining their talents for a school assignment.

Rokui visada patiko architektūra.

Rokui had always loved architecture.

Jis dažnai mėgo tyliai žvelgti į miesto pastatus ir pasvajoti apie jų formą bei istoriją.

He often liked to quietly gaze at the city buildings and dream about their shape and history.

Tačiau šį kartą jis buvo šiek tiek nervingas.

However, this time he was a bit nervous.

Jis norėjo būti gera komandos dalis, bet dažnai kuklumas neleido prisidėti visomis jėgomis.

He wanted to be a good team player, but his shyness often prevented him from contributing fully.

Eglė, priešingai, buvo drąsi ir visad pasitikinti savimi.

Eglė, on the other hand, was bold and always confident.

Ji mėgo kalbėti apie meną ir nuolat spinduliavo kūrybiška energija.

She loved to talk about art and was a constant source of creative energy.

„Rokai, galėtum pasakyti savo idėją,“ ragino Eglė, kai jie atrado suoliuką, apsnigtą, bet jaukų, kuriame galėjo atsipalaiduoti ir diskutuoti.

"Rokai, you could share your idea," encouraged Eglė when they found a snow-covered but cozy bench where they could relax and discuss.

Rokas giliai įkvėpė.

Rokas took a deep breath.

„Manau, kad galėtume padaryti projektą, kur sulietume architektūros ir meno elementus,“ jis galiausiai prabilo.

"I think we could do a project that blends elements of architecture and art," he finally spoke.

Jo balsas buvo švelnus, bet dabar jis jautėsi šiek tiek drąsiau.

His voice was gentle, but now he felt a bit braver.

Eglės akys sušvito.

Eglė's eyes lit up.

„Puiki mintis!

"Great idea!

Galėsime panaudoti sodo architektūrą kaip pagrindą ir sukurti meninius elementus, kurie tai papildytų.

We could use the garden's architecture as a foundation and create artistic elements that complement it."

“Jie pasinėrė į darbą, ieškodami įkvėpimo tarp sode slypinčių formų bei spalvų.

They dove into their work, searching for inspiration among the shapes and colors hidden in the garden.

Staiga jų akims pasirodė nuostabi snieguota kalva.

Suddenly, a beautiful snowy hill appeared before their eyes.

Baltas sniegas atrodė tarsi tapybinis drobė.

The white snow seemed like a painter's canvas.

Ten jie abu, netikėtai pajutę bendrą įkvėpimą, pradėjo piešti įmantrius brėžinius ir eskizus, kurie derino tiek Eglės, tiek Roko vizijas.

There, unexpectedly inspired, they both began drawing intricate plans and sketches that merged both Eglė's and Rokas's visions.

Kai projektas buvo pabaigtas, jų bendras darbas spindėjo originalumu ir harmonija.

When the project was completed, their collaborative work shone with originality and harmony.

Mokykloje tai sulaukė didelio dėmesio ir pagyrų.

At school, it received great attention and praise.

Rokas ir Eglė stovėjo klasės priekyje, besišypsantys ir didžiuojantys savimi.

Rokas and Eglė stood at the front of the class, smiling and proud of themselves.

„Tai buvo nuostabu,“ Eglė nusišypsojo Rokui.

"That was amazing," Eglė smiled at Rokas.

„Tu turi puikių idėjų.

"You have great ideas.

Džiaugiuosi, kad jas išreiškei.

I'm glad you expressed them."

“Rokas patikimai nusišypsojo.

Rokas smiled confidently.

„Ačiū.

"Thank you.

Ir dėkoju tau už kantrybę, Egle.

And I appreciate your patience, Egle."

“Nuo tada jie tapo artimais draugais.

From then on, they became close friends.

Rokas išmoko būti atviresnis ir pasitikėti savo nuomone, o Eglė suprato, kaip svarbu išklausyti ir dirbti kartu siekiant bendro rezultato.

Rokas learned to be more open and trust his opinions, while Eglė understood the importance of listening and working together towards a common goal.

Žiemos šaltas vakaras Bernardinų sode baigėsi jiems abiem einant namo, tačiau širdis sudžiugino naujai pelnyta draugyste ir sėkmingu kūrybiniu darbu.

The cold winter evening in Bernardinų Garden ended with them both walking home, their hearts warmed by newfound friendship and a successful creative project.

Vilniaus šurmulys jaukiai gaudė aplink juos, o jų projektas vis dar švietė jų mintyse kaip tas sode spindinčios girliandos.

The hustle and bustle of Vilnius hummed around them, and their project still shone in their minds like the glowing lights in the garden.