Vėjas šiurena geltonus lapus, spiria juos per smėlio kopas.

The wind rustles the yellow leaves, kicking them over the sand dunes.

Eglė nusižiovauja, laikydama šilto kakavos puodelį rankose.

Eglė yawns, holding a warm cup of cocoa in her hands.

„Vis dėlto atvažiavome į Nidą ne laiku“, - sako ji Šarūnui, kuris stovi prie lango, žiūrėdamas į vandenyną.

"We really did come to Nida at the wrong time," she says to Šarūnas, who stands by the window, gazing at the ocean.

Baltijos jūra ūžia, o bangos daužo krantą.

The Baltic Sea roars, and the waves crash against the shore.

Šarūno viduje kunkuliuoja nerimas.

Inside Šarūnas, anxiety bubbles.

Jis įdėmiai stebi savo šeimą, sėdinčius mažame, bet jaukiame namelyje tarp pušynų.

He watches his family closely, sitting in the small but cozy cabin among the pines.

Milda, jų paauglė dukra, panirusi į telefoną, kartais pažvelgia į tėvą.

Milda, their teenage daughter, absorbed in her phone, occasionally glances at her father.

Ji pastebi nerimą jo akyse, bet nesiima nieko sakyti.

She notices the worry in his eyes but doesn’t say anything.

Jos paaugliškuose rūpestyje slypi nutylėtos mintys.

Her teenage concerns hold unspoken thoughts.

„Žinote ką?“ – staiga prabyla Šarūnas.

“You know what?” – Šarūnas suddenly speaks up.

„Už lango šalta, bet viduje galime būti drauge ir šilti.

“It’s cold outside, but we can be together and warm inside.

Siūlau papasakoti istorijas.

I suggest we tell stories.

Kiekvienas po vieną.

Each one of us.

Tiesiog iš širdies.“

Straight from the heart.”

Eglė pritariamai linkteli: „Geras sumanymas. Pradėkime nuo tavęs, Šarūnai.“

Eglė nods in agreement: "Good idea. Let's start with you, Šarūnai."

Vyras nusiminęs pažvelgia žemyn, bet Viduje dūsauja, gniaužto jį krutina stipriai.

The man looks down, disheartened, but inside he sighs, a strong grip tightens within him.

„Na, tai prasidėjo seniai, vieną žvarbią rudenio dieną...“, kalba jis, po to sekundę tylėdamas.

“Well, it started long ago, on a chilly autumn day...,” he speaks, then pauses for a moment.

„Seniai norėjau daugiau laiko praleisti kartu.

“For a long time, I wanted to spend more time together.

Bet darbas, žinot... Ar tikrai jis toks svarbus, kaip šeima?“

But work, you know... Is it really as important as family?”

Milda nustebusi pakelia akis nuo telefono.

Milda raises her eyes from the phone in surprise.

Ji atidžiai klausosi. „Tu mums svarbus, tėti“, - lėtai taria ji.

She listens intently. "You are important to us, dad," she slowly says.

Eglė prisėda prie Šarūno, apkabina jį ranka: „Žinok, mums visada rūpi šeima.

Eglė sits next to Šarūnas, wrapping her arm around him: "Know that family always matters to us.

Turi sakyti, kas tave slegia.“

You need to say what's weighing on you."

Šarūnas labai šiltai nusišypso. „Manau, kad dabar atėjo metas priimti permainas.

Šarūnas smiles warmly. "I think now is the time to embrace change.

Noriu būti čia. Su jumis.“

I want to be here. With you."

Švelnūs žodžiai skverbiasi į jų širdis.

The tender words penetrate their hearts.

Milda padeda telefoną šalimais.

Milda sets her phone aside.

„Pažadu, kad mes kalbėsim daugiau“, - tvirtai ištaria ji.

"I promise we will talk more," she states firmly.

Vėliau vakare, kai pamačiau žvaigždes virš kopų, šeima susėda prie mažo stalelio.

Later in the evening, when the stars appear above the dunes, the family gathers around a small table.

Kakava garuoja, o laužo šviesa sukuria jaukų žaidimą šešėlių ant sienų.

The cocoa steams, and the firelight creates a cozy play of shadows on the walls.

Bendrai praleistas laikas tarsi šildo juos iš vidaus.

The time spent together seems to warm them from within.

Prieš metus būtų kitaip, o dabar – jie pajaučia artumą.

A year ago, it would have been different, but now – they feel closeness.

Vakaro eigoje jų širdyse sūkuriai malonūs, kaip tas šalto vėjo išblaškytas rudens lapas.

As the evening progresses, the swirls in their hearts are pleasant, like those autumn leaves scattered by the cold wind.

Šarūnas pagaliau užmigo su ramybe – žino, kad radęs kelią atgal į šeimos šilumą.

Šarūnas finally falls asleep peacefully – knowing he has found his way back to the warmth of his family.