Rudenį Vilniaus Gamtos istorijos muziejus buvo ramus ir tylus.

In the autumn, the Vilniaus Gamtos istorijos muziejus (Vilnius Museum of Natural History) was calm and quiet.

Didelių gyvūnų figūros ir spalvingi dioramų vaizdai, pasakojantys gamtos istorijas, stovėjo lyg stebėtojai iš tolimo praeities.

Large animal figures and colorful diorama scenes, telling tales of natural history, stood like observers from a distant past.

Eglė ir Rokas vaikščiojo mediniais koridoriais, kuriuose jautėsi aliuminio lapų kvapas.

Eglė and Rokas walked along the wooden corridors, where the scent of aluminum leaves lingered.

Eglė žinodama, kad Rokas buvo sunkiai prieinamas, norėjo surasti būdą, kaip su juo susisiekti.

Eglė, knowing that Rokas was hard to reach, wanted to find a way to connect with him.

"Galbūt čia, tarp dinozaurų ir istorinių ekspozitų, jis pradės kalbėti," - galvojo ji.

"Maybe here, among the dinosaurs and historical exhibits, he will start to talk," she thought.

Tačiau Rokas tyliai sekė sesers žingsnius, žvelgdamas į medinius grindis lyg ieškodamas prasmės.

However, Rokas quietly followed his sister's steps, staring at the wooden floors as if searching for meaning.

Eglė stabtelėjo prie didžiulės dinozaurų skeletos.

Eglė paused by the huge dinosaur skeleton.

Ji prisiminė, kaip su tėvais čia lankėsi, kaip jie pasakodavo įdomias istorijas apie praeities gyvūnus.

She remembered visiting here with their parents, how they would tell fascinating stories about creatures from the past.

Rokas, pastebėjus tai, klausėsi į juos sužavėtu žvilgsniu.

Noticing this, Rokas listened with a captivated gaze.

"Tu prisimeni, kaip tėvai mums čia vedžiojo?

"Do you remember when our parents used to take us here?"

" - paklausė Eglė, tikėdamasi atsakymo.

Eglė asked, hoping for an answer.

Rokas sustojo ir pakėlė akis.

Rokas stopped and raised his eyes.

"Taip," - atsakė vangiai, pažvelgdamas į didžias dinozaurų kaulus.

"Yes," he answered sluggishly, gazing at the grand dinosaur bones.

"Jie visada žinojo pasakoti geriausias istorijas.

"They always knew how to tell the best stories."

"Eglė nusišypsojo, bet giliau širdyje jautė, kad brolis vis dar paslėpė savo tikruosius jausmus.

Eglė smiled, but deep in her heart, she sensed that her brother was still hiding his true feelings.

Jie grįžo į priekį, perėjo į kitą ekspoziciją su gyvūnų dioramomis.

They moved forward, transitioning to another exhibit with animal dioramas.

Viename iš jų buvo matoma scena, kurioje šeima ruošėsi kelionei, mažybė tarp margaspalvių medžių.

In one of them was a scene where a family prepared for a journey, a little one among the colorful trees.

Rokas stabtelėjo.

Rokas paused.

Jo akys švietė, vos pradėjus apniukusios prisiminimu.

His eyes lit up, clouded by the onset of memories.

Tai buvo tėvų paskutinės atostogos.

It was their parents' last vacation.

Netikėtai prie jo akių pasirodė ašaros, jis nuleido galvą.

Unexpectedly, tears appeared in his eyes, and he lowered his head.

"Rokai?

"Rokai?"

" - švelniai tarė Eglė, priėjusi arčiau brolio.

Eglė softly said, coming closer to her brother.

Galiausiai Rokas pasirodė atvirkščiai.

Finally, Rokas opened up.

"Aš.

"I...

aš jų labai pasiilgau, Egle," - sušnibždėjo.

I miss them so much, Egle," he whispered.

"Jaučiuosi lyg dalis manęs dingo su jais.

"I feel like a part of me disappeared with them."

"Eglė priartėjo arčiau ir apkabino brolį, laikydama jį tvirtai.

Eglė moved closer and hugged her brother tightly.

"Man irgi jų trūksta," - šnabždėjo ji, pajausdama ašaras bėgančias skruostais.

"I miss them too," she whispered, feeling tears running down her cheeks.

"Bet mes turime vienas kitą.

"But we have each other.

Ir tėvai visada bus su mumis prisiminimuose.

And our parents will always be with us in our memories."

"Rokas linktelėjo, jaučiamas sesers šilumą ir paguodą.

Rokas nodded, feeling his sister's warmth and comfort.

Jie stovėjo kartu, aukšti ir tvirti kaip senieji medžiai, kaip dinozaurai už jų nugaros.

They stood together, tall and strong like the ancient trees, like the dinosaurs behind them.

Vos pastebimai jie pakeitė savo kelionę muziejuje.

Their journey through the museum subtly changed.

Iš čia abu išėjo, šiek tiek stipresni ir artimesni vienas kitam, susivieniję bendrame skausme ir meilėje šeimai.

They both left a bit stronger and closer to one another, united by shared pain and love for their family.

Eglė suprato, kad Rokui reikia laiko, o Rokas pagaliau suprato, kad neturi bijoti savo jausmų rodymo.

Eglė understood that Rokas needed time, and Rokas finally realized that he needn't fear showing his emotions.