Rudens lapai tyliai šnarėjo po Mato kojomis, kai jis vaikščiojo mokyklos koridoriumi.

The autumn leaves quietly rustled beneath Matas' feet as he walked through the school corridor.

Vilniaus internatinė mokykla atrodė kaip paveikslas iš senųjų laikų su savo raudonų plytų pastatais.

The Vilniaus internatinė mokykla looked like a picture from old times with its red brick buildings.

Matas dažnai praleisdavo laiką bibliotekoje.

Matas often spent time in the library.

Jis turėjo daug draugų, bet vis dėlto jautėsi vienišas.

He had many friends, yet still felt lonely.

Jo slaptas troškimas rašyti istorijas atrodė kaip neįmanoma svajonė, kol vieną dieną viskas pasikeitė.

His secret desire to write stories seemed like an impossible dream until one day everything changed.

Matas susitiko su Lina per grupės mokymosi sesiją.

Matas met Lina during a group learning session.

Ji buvo nauja mokykloje, linksma ir atvira.

She was new at the school, cheerful, and open.

Dailės klasėje Lina piešė kaip įkvėpta, o Matas žavėjosi jos kūrybingumu iš šono.

In art class, Lina drew as if inspired, and Matas admired her creativity from a distance.

Sesijos metu, sėdėdami prie didelio medinio stalo su istorijos knygomis aplink, jų pokalbis pakrypo apie meną ir kūrybą.

During the session, sitting by a large wooden table surrounded by history books, their conversation turned to art and creativity.

„Aš rašau istorijas“, - tyliai pasakė Matas, bijodamas Lina išgirs jo baimę.

"I write stories," Matas said quietly, fearing Lina would hear his apprehension.

Jo žodžiai atrodė sunkūs, bet Lina tik nusišypsojo.

His words seemed heavy, but Lina just smiled.

„Tikrai?

"Really?

Aš labai mėgstu skaityti“, - Lina entuziastingai pasakė, akys švytėjo iš smalsumo.

I love reading," Lina said enthusiastically, her eyes shining with curiosity.

„Ar galėčiau paskaityti?

"Could I read them?"

“Matas akimirką susimąstė.

Matas paused for a moment.

Jo rankose jis laikė sąsiuvinį su savo istorijomis.

In his hands, he held a notebook with his stories.

Gal tai buvo momentas, kai jis turėjo patikėti savo kūryba kažkam kitam?

Was this the moment he should trust his creations to someone else?

Jis padavė jai sąsiuvinį.

He handed her the notebook.

Lina atsegė jį kaip brangų lobį ir pradėjo skaityti.

Lina opened it like a treasured gift and began reading.

Laikas tarsi sustojo, kol ji gilinosi į Mato žodžius.

Time seemed to stop as she delved into Matas' words.

Knygos puslapiai garsiai sukramždė, bet Lina neatsitraukė.

The pages crinkled loudly, but Lina did not waver.

„Tai nuostabu“, - nustebusi kalbėjo ji, pakėlusi akis.

"This is amazing," she said in awe, lifting her eyes.

„Tu turi talentą, tai tikra magija.

"You have talent; it's true magic."

“Jie kalbėjosi apie meną, aistrą ir svajones.

They talked about art, passion, and dreams.

Matas pajuto ryšį, kurio troško, lydimas naujojo pasitikėjimo.

Matas felt the connection he had longed for, accompanied by newfound confidence.

Jis pasirodė, kad gali būti pažeidžiamas ir taip rasti ryšį su kita siela.

He realized he could be vulnerable and find a connection with another soul.

„Turėtum dalyvauti rašymo konkurse, kuris vyks čia, Vilniuje.

"You should participate in the writing competition that's happening here in Vilnius.

Aš būsiu šalia, palaikysiu tave“, - Lina padrąsino jį.

I'll be there to support you," Lina encouraged him.

Matas niekada nebūtų galėjęs svajoti apie tokį pasiūlymą.

Matas could never have dreamed of such an offer.

Su Lina palaikymu jis nusprendė dalyvauti konkurse.

With Lina's support, he decided to participate in the competition.

Mėnesiai prabėgo greitai, bet Matas ir Lina tapo neišskiriamais.

The months flew by quickly, but Matas and Lina became inseparable.

Jų draugystė augo, išsklaidydama Mato vienatvę.

Their friendship grew, dispelling Matas' loneliness.

Konkurso dieną Matas stovėjo prieš auditoriją su Lina šalia.

On the day of the competition, Matas stood before the audience with Lina beside him.

Jo rankose buvo jo istorija, bet kartu ir drąsa, kurios jis niekada anksčiau neturėjo.

In his hands, he held his story, but also the courage he had never had before.

Per Lina, Matas išmoko, kad atvirumas ne tik baisu, bet ir gali atnešti tikrą ryšį.

Through Lina, Matas learned that openness is not only frightening but can also bring true connection.

Dėkingas už tai, jis žvelgė į Lina, žinodamas, kad jų kelias tik prasideda, kaip istorija, kurios dar niekas neparašė.

Grateful for this, he looked at Lina, knowing their journey was just beginning, like a story yet to be written.