Adomas stovėjo ant smėlio kopos su žvilgsniu ties Baltijos jūra.

Adomas stood on a sand dune with his gaze fixed on the Baltijos jūra.

Medžių lapai aplink jį šoko vėjo dvelksmu, palikdami gelsvus stebuklus ant žemės.

The leaves of the trees around him danced in the breeze, leaving yellow wonders on the ground.

Ruduo atėjo į Kuršių neriją, su savimi atsinešdamas vėsius orus ir Artimųjų Vėlinių rimtį.

Autumn came to the Kuršių nerija, bringing with it the cool weather and the solemnity of Artimųjų Vėlinių.

Mokyklos išvyka turėjo būti linksma.

The school trip was supposed to be fun.

Jo draugai, Lina ir Jonas, kvietė žaisti, rinkti kriaukles, bendrauti.

His friends, Lina and Jonas, invited him to play, collect shells, and socialize.

Tačiau Adomas jautėsi kitoks.

Yet Adomas felt different.

Jo senelis neseniai iškeliavo Anapilin, ir All Saints' Day žymėjo pirmą progą, kai jis jaučiasi be jo.

His grandfather had recently passed away, and All Saints' Day marked the first occasion he felt without him.

Adomas norėjo prisiminti senelį, rasti būdą būti arčiau jo.

Adomas wanted to remember his grandfather, to find a way to be closer to him.

Kai klasė apsistojo prie mažos kalvos, Adomas tyliai atitolino.

When the class settled near a small hill, Adomas quietly distanced himself.

Jis nėjo toli, bet surado ramų kampelį, kur galėtų būti vienas su savo mintimis.

He didn't go far, but found a quiet spot where he could be alone with his thoughts.

Jūra dūzgė jam prie kojų, ir Adomas užmerkė akis, galvodamas apie senelį, su jo šiltu juoku ir išmintingais patarimais.

The sea buzzed at his feet, and Adomas closed his eyes, thinking about his grandfather, with his warm laughter and wise advice.

Netikėtai vėjas atnešė kažką neįprasto.

Suddenly, the wind brought something unusual.

Ant smėlio gulėjo nedidelis drožtas kryželis.

A small carved cross lay on the sand.

Jis atrodė kaip tas, kurį senelis laikė visose savo kelionėse.

It looked like the one his grandfather carried on all his journeys.

Adomas atsikvėpė giliai.

Adomas took a deep breath.

Ar tai galėtų būti ženklas?

Could this be a sign?

Jo širdis pajuto šilumą.

His heart felt warmth.

Paėmęs kryželį, Adomas pajuto gilų ryšį su seneliu.

Picking up the cross, Adomas felt a deep connection with his grandfather.

Jis suprato, kad senelio meilė visada buvo šalia, net jei kūnas išėjo.

He realized that his grandfather's love was always near, even if the body was gone.

Adomas grįžo prie draugų, laikydamas mažą brangakmenį savo delnelyje.

Adomas returned to his friends, holding the small gemstone in his palm.

Jis jautė ramybę ir tylų džiaugsmą.

He felt peace and quiet joy.

Dabar suprato, kad gali laikyti savo prisiminimus gyvus, nepaisant to, kur būtų.

Now he understood that he could keep his memories alive, no matter where he was.

Klasės vaikai juokėsi ir džiaugėsi rudeniu, o Adomas tyliai šypsojosi, žinodamas, kad dėkingumas, kurį jis jaučia, visada jį lydės.

The children in the class laughed and rejoiced in the autumn, and Adomas quietly smiled, knowing that the gratitude he felt would always accompany him.

Jis suprato, kad gera būti vienam su mintimis, bet taip pat svarbu dalintis su draugais.

He understood that it's good to be alone with one's thoughts, but it's also important to share with friends.

Adomas grįžo į kasdienį gyvenimą, sužinojęs, kokia vertinga vienatvės ir bendrumo pusiausvyra.

Adomas returned to everyday life, having learned how valuable the balance of solitude and togetherness is.