Kai lapai tyliai nukrisdavo nuo medžių, Eglė jautėsi tarsi jie bylojo jos nerimastį.

When the leaves quietly fell from the trees, Eglė felt as if they were speaking of her anxiety.

Ruduo mokykloje buvo kupinas šurmulio.

Autumn at school was full of bustle.

Visi mokiniai su knygomis skubėjo koridoriais, o po kojomis traškėjo spalvingi lapai.

All the students hurried through the hallways with books, while colorful leaves crunched underfoot.

Šalia šios dinamikos, Eglė jautėsi vieniša.

Amidst this dynamic, Eglė felt lonely.

Ji norėjo tik vieno – laimėti mokslo konkursą, parodyti, kad jos susižavėjimas mokslu yra svarbus.

She wanted just one thing — to win the academic competition, to show that her passion for science was important.

Vaidas, jos geriausias draugas, išlykęs viltis.

Vaidas, her best friend, was her constant hope.

Jis buvo taip pat susidomėjęs mokslu, bet dažnai pritrūkdavo nuoseklumo.

He was also interested in science, but often lacked consistency.

"Egle, mes galim tai padaryti, tik reikia susikoncentruoti," sakė jis jai vieną kartą laboratorijoje.

"Egle, we can do this, we just need to concentrate," he told her one time in the laboratory.

Laboratorija buvo Eglės prieglobstis.

The laboratory was Eglė's refuge.

Čia skambėjo kompiuterių ūžimas, o ore tvyrojo kreidos kvapas – visa tai ramino jos nervus.

Here, the hum of computers sounded, and the smell of chalk lingered in the air—all of which calmed her nerves.

Bet jos šeima to nesuprato.

But her family didn't understand this.

Eglės brolis Jurgis vis kalbėjo kaip turėtų sekti tradiciniu keliu, nes mokslai "negarantuoja ateities".

Eglė's brother Jurgis kept talking about how she should follow the traditional path, as science "does not guarantee a future."

Tėvai taip pat tikėjo, kad ji turėtų daugiau dėmesio skirti tradicinėms disciplinoms.

Her parents also believed she should pay more attention to traditional disciplines.

Kiekvieną vakarą, užuot mokiusis matematikos ar literatūros, Eglė studijavo chemines reakcijas ir kompiuterinę programavimą.

Every evening, instead of studying mathematics or literature, Eglė studied chemical reactions and computer programming.

Ji jautėsi tarsi kova: tarp savo aistros ir šeimos lūkesčių.

She felt like she was fighting a battle: between her passion and her family's expectations.

Kol galiausiai atėjo konkurso diena.

Eventually, the day of the competition arrived.

Dieną prieš konkursą Eglė buvo susikaupusi.

The day before the competition, Eglė was focused.

Ji stovėjo priešais veidrodį, kalbėjo sau: "Galiu tai padaryti.

She stood in front of the mirror, speaking to herself: "I can do this."

" Vaidas buvo šalia ir padrąsino: "Tavo projektas yra nuostabus.

Vaidas was nearby, encouraging her: "Your project is amazing.

Sužavėsi visus.

You will impress everyone."

"Atėjo laikas pristatyti savo projektą.

The time came to present her project.

Pristatydama Eglė jautė tūkstančius žvilgsnių.

While presenting, Eglė felt thousands of eyes on her.

Širdis plakė greitai, bet ji nepalūžo.

Her heart raced, but she did not falter.

Vaido žodžiai skambėjo mintyse ir ji su pasitikėjimu aiškino savo idėjas.

Vaidas' words echoed in her mind as she confidently explained her ideas.

Po konkurso komisija ilgai svarstė.

After the competition, the committee deliberated for a long time.

Eglė jaudinosi, bet suprato, jog padarė viską, ką galėjo.

Eglė was anxious, but she understood she had done everything she could.

Galų gale, jos projektas sulaukė daugybės pagyrų.

In the end, her project received numerous praises.

Mokytojai ir mokiniai ją pagyrė, ir net jos šeima, kurie stebėjo renginį, pagaliau pripažino jos pastangas.

Teachers and students applauded her, and even her family, who had watched the event, finally acknowledged her efforts.

Jurgis palietė jos petį ir sakė: "Atsiprašau, aš klydau.

Jurgis touched her shoulder and said, "I'm sorry, I was wrong.

Tu esi šaunuolė, Egle.

You are incredible, Egle."

" Tėvai apkabino ją su džiaugsmu akyse.

Her parents hugged her with joy in their eyes.

Tai buvo pergalė, ne tik konkurse, bet ir šeimos pripažinimo kova.

It was a victory, not just in the competition, but in the battle for her family's recognition.

Eglė išmoko svarbią pamoką – tikėjimas savimi ir drąsa gali pakeisti nusistovėjusias nuomones.

Eglė learned an important lesson — belief in oneself and courage can change longstanding opinions.

Nuo šiol ji pasiryžo sekti savo keliu, nes žinojo, kad su laiku, jos aistra mokslo platybėms aplinkinius pavergs.

From now on, she resolved to follow her own path, knowing that in time, her passion for the vastness of science would captivate those around her.