Vėlyvą rudenį, kai spalio naktys darosi vis dažniau tamsios ir paslaptingos, Kauno senamiestėje buvo rengiamas aukštų statymų pokerio turnyras.

In the late autumn, when October nights increasingly turned dark and mysterious, a high-stakes poker tournament was being organized in Kaunas old town.

Kambarys, kuriame žaidėjai susirinko, skendėjo pustamsiuose šešėliuose, o cigarečių dūmai plaukė aplink, kurdami keistą, įtampą keliančią atmosferą.

The room where the players gathered was shrouded in dim shadows, and cigarette smoke floated around, creating a strange, tension-filled atmosphere.

Ant stalo blyškiai švietė molinių žetonų krūvos, jų vertė daugiau nei tūkstančiai eurų.

The table was dimly lit by piles of clay chips, their value more than thousands of euros.

Mindaugas sėdėjo tiesiai priešais Aistę, jis pavertė savo kortas pakraštyje ir tyliai mąstė apie žaidimą.

Mindaugas sat directly across from Aistė, he tilted his cards at the edge and quietly pondered the game.

Jis buvo patyręs žaidėjas, kortos dėliojosi jo rankose kaip jo gyvenimo nuotraukų albumas, kiekviena korta turėjo savo atskirą istoriją.

He was an experienced player, the cards unfolded in his hands like a photo album of his life, each card having its own story.

Tačiau šiandien jis žaidė dėl daug svarbesnių dalykų nei tik pinigai.

However, today he played for something much more important than just money.

Jis žaidė dėl savo paslapties, kurią norėjo laikyti paslaptyje.

He played for his secret, which he wanted to keep hidden.

Aistė, atrodanti visai nekalta ir netyrinė, sėdėjo atvirkščiai – ji lėtai sukūrė strategiją.

Aistė, seemingly innocent and unassuming, sat opposite him, slowly crafting her strategy.

Jos akys klajojo po kambarį, stebėdamos kiekvieną detalę, įskaitant ir Mindaugą.

Her eyes roamed the room, observing every detail, including Mindaugas.

Ir nors ji buvo naujokė šiame rate, atrodė, jog jai puikiai sekasi jausti žmonių silpnybes.

And although she was a newcomer to this circle, it seemed she had a knack for sensing people's weaknesses.

"Turi gražias kortas", – tyliai pasakė Aistė, pakeldama antakį ir leisdama šypsenai prabėgti per veidą.

"You have nice cards," Aistė said quietly, raising an eyebrow and letting a smile pass across her face.

Žodžiai aidėjo kambaryje, ir Mindaugo širdis pradėjo plakti dar greičiau.

The words echoed in the room, and Mindaugas' heart started to beat even faster.

Mindaugas sučiaupė lūpas.

Mindaugas pressed his lips together.

"Tai tik kortos.

"They're just cards.

Svarbu, kaip žaidi jas," atsakė jis, laikydamas šaltą veidą kaip pokerio profesionalas.

It's important how you play them," he replied, maintaining a poker face like a true professional.

Žaidimas ėjo link kulminacijos.

The game was nearing its climax.

Žetonų stulpeliai augo, o įtampa taip pat.

The stacks of chips grew, and so did the tension.

Mindaugas turėjo atgaivinti visas savo žinias ir įgūdžius.

Mindaugas had to summon all his knowledge and skills.

Jis žinojo, kad Aistė kažką laikė ant liežuvio galiuko, kažką, kas galėjo pakeisti žaidimą ir jo gyvenimą.

He knew Aistė had something at the tip of her tongue, something that could change the game and his life.

Kai paskutinis kortų atskleidimas turėjo vykti, tylos pojūtis tapo beveik nesuvaldomas.

When the final card reveal was about to happen, the sense of silence became almost unbearable.

Aistė pakreipė savo kortas taip, kad tik Mindaugas galėtų jas pamatyti, ir tarė: „Kartais praeitis sugrįžta.

Aistė tilted her cards so that only Mindaugas could see them and said, "Sometimes the past returns."

"Mindaugas pasijuto tarsi stovėtų ant aštrios krašto.

Mindaugas felt as if he were standing on the edge of a sharp cliff.

Jo akiai atsispindėjo Aistės kortas ir tiesa, kurios jis bijojo.

His eyes reflected Aistė's cards and the truth he feared.

Bet jis nenuleido akių nuo savo tikslo.

But he didn’t take his eyes off his target.

"Aš žinau," tarė Mindaugas, švelniai mestelėdamas paskutines savo kortas ant stalo, priversdamas žiūrovus užgniaužti kvapą.

"I know," Mindaugas said, gently tossing his last cards on the table, making the spectators hold their breath.

Galiausiai Mindaugas laimėjo.

In the end, Mindaugas won.

Jo kortos buvo stipresnės.

His cards were stronger.

Tačiau jis suprato, kad žaidime buvo daugiau nei tik statymai.

However, he realized there was more to the game than just the stakes.

Nors jis laimėjo pinigus, Aistė dabar žinojo daugiau, nei jis norėjo atskleisti.

Although he won the money, Aistė now knew more than he wanted to reveal.

Jis pakilo iš stalo, laikydamasis savo pokerface ir pasveikino Aistę.

He rose from the table, keeping his poker face and congratulated Aistė.

"Žaidimas ir gyvenimas visada turi savo priežasčių," pasakė jis, prieš pasisukdamas ir palikdamas kambarį.

"The game and life always have their reasons," he said before turning and leaving the room.

Laikykdamas savo praeitį už durų, žinojo, kad atėjo laikas stoti prieš ją akis į akį.

Keeping his past behind closed doors, he knew it was time to face it head-on.

Laukdamas tamsioje gatvėje, kur šalitiniai žibintai apšvietė jo veidą, jis pasijuto lengvesnis.

Waiting in the dark street, where side lamps lit his face, he felt lighter.

Nesvarbu, tas pats kaip Helovino naktis – kartais svarbu išžengti iš šešėlio ir susitaikyti su savo demonais.

No matter like the Halloween night – sometimes it's important to step out of the shadow and come to terms with your demons.