Mėlyni rudenio debesys plaukiojo virš Trakų pilies, apsuptos spalvingų medžių.

The blue autumn clouds drifted above the Trakų pilis, surrounded by colorful trees.

Jonas, Aldona ir Dovydas išlipo iš automobilio.

Jonas, Aldona, and Dovydas got out of the car.

Jie atvyko čia, praleisti savaitgalį kartu.

They had come here to spend the weekend together.

Jonas jautė sunkumą pečiuose - darbai spaudė, bet jis norėjo susitelkti į šeimą.

Jonas felt a heaviness on his shoulders – work was pressing, but he wanted to focus on the family.

Pilies kiemas buvo pilnas šimtmečių istorijos.

The castle courtyard was rich with centuries of history.

Apačioje mėlyna vandens juosta lėtai mirgėjo, tyliai akcentuodama salos ramybę.

Below, a blue strip of water shimmered slowly, quietly emphasizing the island's tranquility.

"Šis pabėgimas mums visiems reikalingas", tyliai sau pasakė Jonas.

"This escape is needed for all of us," Jonas quietly told himself.

Aldona, žvelgdama į sūnų, galvojo apie jų šeimą.

Aldona, looking at her son, thought about their family.

Dovydas, su telefonu rankose, atrodė vis kitur mintimis, nei čia ir dabar.

Dovydas, with his phone in hand, seemed mentally elsewhere rather than here and now.

Jonas nusprendė veikti: „Šiandien – be technologijų. Turime klausyti vienas kito.“

Jonas decided to act: “Today – no technology. We need to listen to each other.”

Dovydas susiraukė: „Tai kvaila, tėti. Nėra Wi-Fi, ką mes čia darysime?“

Dovydas frowned: “That's stupid, Dad. There's no Wi-Fi; what are we going to do here?”

Jis stengėsi pasislėpti už ekrano, kaip įprasta.

He tried to hide behind the screen, as usual.

Bet Aldona švelniai palietė jo petį.

But Aldona gently touched his shoulder.

„Pabandom, dėl manęs“, maloniai ji šnekėjo.

“Let's try, for my sake,” she spoke kindly.

Šeima žingsniavo po pilies menes, klausėsi gidės pasakojimų apie viduramžius ir senovės mūšius.

The family walked through the castle halls, listening to the guide's stories about the medieval period and ancient battles.

Jonas pastebėjo, kaip Dovydas staiga atkreipė dėmesį, kai kalbėta apie LDK laikotarpį ir kunigaikščius.

Jonas noticed how Dovydas suddenly paid attention when the talk turned to the Grand Duchy of Lithuania period and dukes.

Tai buvo reta akimirka, kai sūnus žiūrėjo ne į ekraną, o į aplinką.

It was a rare moment when the son looked not at a screen, but at the surroundings.

Tačiau vėliau jaudinimas vėl kilo.

However, later the restlessness rose again.

„Ar dabar galime baigti?“ nekantravo Dovydas.

“Can we be done now?” Dovydas insisted impatiently.

Jonas sustojo. Jis žinojo, kad privalo kalbėti.

Jonas stopped. He knew he had to speak.

„Aš noriu, kad mes visi čia būtume. Bet koks tavo pasakojimas apie tave, Dovydai?“

“I want all of us to be here. But what is your story about you, Dovydas?”

Aldona, Žinodama jos vyro pastangas, nuvedė juos į paslaptingą, mažiau lankomą vietą pilies kieme.

Aldona, knowing her husband's efforts, led them to a mysterious, less visited spot in the castle courtyard.

Ten buvo suolai, iš kurių atsivėrė ramus ežero vaizdas.

There were benches with a serene view of the lake.

Visi susėdo.

Everyone sat down.

Aldona pradėjo kalbėti apie savo vaikystę, pasakodama smagių istorijų.

Aldona began talking about her childhood, sharing amusing stories.

Jonas pasekė jos pavyzdžiu ir pasidalijo apie savo pirmuosius darbus.

Jonas followed her lead and shared about his first jobs.

Dovydas tyliai klausėsi, kol galiausiai pasidalijo išgyventu nuotykiu iš mokyklos.

Dovydas listened quietly until he finally shared an adventure he had at school.

Įtampa pamažu nutiko.

The tension gradually subsided.

Istorijos vijosi viena kitą, o laiko jausmas pradingo.

The stories intertwined with each other, and the sense of time vanished.

Jonas jautė, kad suprato – šios akimirkos buvo vertingesnės už bet kokį darbą.

Jonas felt that he understood – these moments were more valuable than any work.

Veidrodžio atspindyje pamatė savo šeimą, kuri buvo čia ir dabar, nesutrumpinama jokiais rūpesčiais.

In the mirror's reflection, he saw his family, who were here and now, unburdened by any worries.

Vakaro saulei leidžiantis virš pilies, šeima grįžo prie automobilio.

As the evening sun set over the castle, the family returned to the car.

Šį kartą be įpročio kartoti paskubimo žodžius.

This time, without the habit of repeating words of haste.

Jonas pažadėjo sau parodyti daugiau tokio dėmesio savo mylimiesiems ne tik per atostogas, bet ir kasdieniame gyvenime.

Jonas promised himself to show more of such attention to his loved ones not just during vacations but in everyday life.

Šypsodamasis jis suprato - šiandien Trakuose jie rado daugiau nei pawės aire paragauti be technologijų.

Smiling, he realized – today in Trakai they found more than a chance to sample life without technology.

Ir tai buvo daugiau, nei jis įsivaizdavo.

And it was more than he imagined.