Arkties tundra tyliai šnibždėjo, kai Domas ir Rasa žengė per sniegą.

The Arkties tundra whispered quietly as Domas and Rasa walked through the snow.

Dangus buvo blyškiai pilkas, o vėjas šaltas ir stiprus.

The sky was pale gray, and the wind cold and strong.

Rasa sustojo ir parodė į horizontą, kur ledkalniai plaukė vandenyne.

Rasa stopped and pointed towards the horizon, where icebergs floated in the ocean.

„Pažiūrėk, Domas, ledas tirpsta,“ sakė Rasa su aistra, akys spindėjo.

"Look, Domas, the ice is melting," said Rasa passionately, her eyes sparkling.

Domas prisimerkė, stengdamasis pamatyti.

Domas squinted, trying to see.

„Ar tai tikrai klimato kaitos įrodymas?

"Is this really proof of climate change?

Galbūt tai laikinas reiškinys,“ abejojo Domas, tačiau jo susidomėjimas buvo aiškus.

Maybe it's just a temporary phenomenon," Domas doubted, but his interest was clear.

Rasa žinojo, kad Domas - ne paprastas moksleivis.

Rasa knew that Domas was not an ordinary student.

Jam rūpėjo gamtos mokslai, bet jis norėjo paties pamatyti faktus.

He cared about natural sciences, but he wanted to see the facts for himself.

„Kiekvienas ledynas, kuris traukiasi, yra ženklas.

"Every glacier that retreats is a sign.

Šito mes ir atvykome čia išmokti,“ Rasa atsakė tvirtai.

That's what we came here to learn," Rasa replied firmly.

Kai grupė atsitraukė, Domas neliko patenkintas.

When the group retreated, Domas was not satisfied.

Jam reikėjo daugiau įrodymų.

He needed more proof.

Vakare, kai visi kiti ėjo ilsėtis, jis tyliai spruko į uždraustą tundros dalį.

In the evening, when everyone else went to rest, he quietly snuck into the forbidden part of the tundra.

Žvaigždės pasirodė, kai Rasa pastebėjo, kad Domas dingo.

The stars appeared as Rasa noticed that Domas was missing.

Jos širdis pritrūko išsigandimo, tačiau ji nutarė pasitikėti Domo instinktais.

Her heart skipped with fear, but she decided to trust Domas's instincts.

Ji ėjo jo pėdomis, nes žinojo, kad galėjo padėti.

She followed his tracks, knowing she could help.

Tundros tylumas buvo stingdantis.

The silence of the tundra was paralyzing.

Staiga, Rasa pamatė Domą.

Suddenly, Rasa saw Domas.

Jis sėdėjo ant kalvos viršaus, nenuleisdamas akių nuo kažko tolumoje.

He sat on top of a hill, his eyes fixed on something in the distance.

Kai Rasa priėjo arčiau, pamatė, ką Domas stebėjo.

As Rasa drew nearer, she saw what Domas was watching.

Baltasis lokys, bejėgis, nebesilaupė ant tirpstančio ledo.

A polar bear, helpless, struggled on the melting ice.

Domo veidas atspindėjo supratimą ir skausmą.

Domas's face reflected understanding and pain.

„Taigi tai tiesa,“ jis sušuko, žodžiai buvo lyg kuždesys.

"So it's true," he exclaimed, the words like a whisper.

Rasa atsisėdo šalia, padėjo ranką jam ant peties.

Rasa sat down next to him, placing a hand on his shoulder.

„Gamta kalba su mumis.

"Nature speaks to us.

Mes tik turime klausytis.

We just have to listen."

“Po šio susitikimo, Domas grįžo į mokyklą pasikeitęs.

After this encounter, Domas returned to school changed.

Jis norėjo padėti, norėjo keisti.

He wanted to help, wanted to make a difference.

Domo entuziazmas užkrėtė visus klasėje, o su Rasa buvo pradėtas naujas projektas - aplinkos apsauga.

Domas's enthusiasm infected everyone in the class, and with Rasa, a new project was started - environmental protection.

Domas suprato savo vaidmenį šiame pasaulyje, o Rasa patyrė savo darbo prasmę ir svarbą.

Domas understood his role in this world, and Rasa experienced the meaning and importance of her work.

Arkties tundra, nors ir grėsminga, tapo jų abiejų mokytoja.

The Arkties tundra, though menacing, became a teacher for both of them.

Jie suprato, kad svarbiausia - ne tik mokytis, bet ir veikti.

They realized that the most important thing was not just to learn, but to act.