Auksinės rudens lapai mirgėjo ežero paviršiuje, kai Rokas, Vaida ir Dovydas žengė akmeniniais Trakų salos pilies takeliais.

The golden autumn leaves shimmered on the surface of the lake as Rokas, Vaida, and Dovydas walked along the stone paths of Trakai Island Castle.

Rokas, kupinas nuotykių troškimo, šypsojosi draugams.

Rokas, filled with a thirst for adventure, smiled at his friends.

„Eime, pažiūrėkime, kas slypi už tų senųjų sienų“, - entuziastingai pasiūlė Rokas.

"Let's see what lies behind those old walls," Rokas enthusiastically suggested.

Vaida atsargiai pažvelgė į laikrodį.

Vaida cautiously glanced at her watch.

„Turime laiko, bet turime būti atsargūs.

"We have time, but we must be careful.

Nenoriu, kad mus užrakintų.

I don't want us to get locked in."

“Dovydas sutiko atsipalaidavęs ir atsainiai sakė: „Na, nuotykiai retai daro blogą dieną.

Dovydas agreed, relaxed and nonchalant, and said, "Well, adventures rarely make for a bad day."

“Trijulė žingsniavo į pilies vidų, kur akmeninės sienos kartojo senovės legendas.

The trio stepped inside the castle where the stone walls echoed ancient legends.

Jie pamažu vaikščiojo didžiojoje salėje, kai netikėtai pasigirdo durų girgždesys.

They were slowly wandering the great hall when suddenly the creak of a door was heard.

„Durys užsidarė!

"The door closed!"

“ - sušuko Rokas.

Rokas shouted.

„Mes esame užrakinti!

"We are locked in!"

“Vaida neatitolino akių nuo durų, bet savybės pasikeitė.

Vaida didn't take her eyes off the door, but her expression changed.

„Pasiklysti čia nebūtų sunku.

"Getting lost here wouldn't be hard.

Greičiau apžiūrėkime ir rasti kelią, kol ateis sargas.

Let's quickly explore and find a way out before the guard comes."

“Vaidos patarimu, jie skubėjo per kambarius.

Following Vaida's advice, they hurried through the rooms.

Tačiau kiekviename kampe laukė labirintas.

However, at every corner, a labyrinth awaited.

Tik prošvaistė buvo girdėti žvangesį kylančių žingsnių – tai buvo sargas.

Only the sound of rising footsteps was their beacon - it was the guard.

Roko entuziazmas pamažu nyko, ir jis suprato Vaidos atsargumo svarbą.

Rokas's enthusiasm slowly faded, and he realized the importance of Vaida's caution.

„Galbūt turėtume pasikliauti Vaida, kad išves mus iš čia“, pripažino Rokas truputį gėdingai.

"Maybe we should rely on Vaida to lead us out of here," Rokas admitted, a bit embarrassed.

Vaida peržvelgė pilies žemėlapį, kurį buvo išspausdinusi prieš kelionę.

Vaida reviewed the castle map she had printed before the trip.

„Manau, kad žinau, kaip greitai pasprukti“, - pasakė ji užtikrintai.

"I think I know how to escape quickly," she said confidently.

Jie sekė Vaidos instrukcijomis, o kai galiausiai pamatė atvirą langą, džiaugsmo šypsenos užliejo jų veidus.

They followed Vaida's instructions, and when they finally saw an open window, smiles of joy spread across their faces.

Vos spėję pasistatyti kojas ant žemės, sargas pasirodė, išbandydamas užraktas.

Just as they managed to place their feet on the ground, the guard appeared, testing the locks.

„Pabėgome!

"We escaped!"

“ - atsiduso Dovydas, glostydamas Vaidos petį.

Dovydas sighed, patting Vaida's shoulder.

Rokas juokdamasis pripažino: „Vaida, tu esi mūsų herojė.

Rokas laughed and admitted, "Vaida, you are our hero.

Kitas kartas, kai pasikliausiu tavo nuojauta.

Next time, I'll rely on your instincts."

“Nors saulė leidosi ir oras tapo žvarbesnis, jų širdis užpildė šiluma.

Though the sun was setting and the air was becoming chillier, their hearts were filled with warmth.

Kas kartą, kai nuotykių kelio pasirinkimas atrodo pavojingas, Roko mintyse pasigirs Vaidos balsas, kviečiantis pasirinkti atsargų sprendimą.

Every time the choice of an adventurous path seems dangerous, Rokas's mind would hear Vaida's voice, urging a cautious decision.

O Trakių pilis už nugaros liko kaip tvirtas prisiminimas nuotykių ir draugystės.

And Trakai Castle remained behind them as a strong memory of adventure and friendship.