Vasarą rytas buvo šiltas ir saulė švietė virš medžių vainikų, kai Lukas žengė per naujojo mokyklos pastato slenkstį.

The summer morning was warm, and the sun shone above the tree canopies as Lukas crossed the threshold of the new school building.

Jo širdis plazdėjo kaip maža paukštelė, uždaryta į narvelį.

His heart fluttered like a small bird trapped in a cage.

Kiekvienas žingsnis sekė su nedideliu nervų virpuliu, nes tai buvo jo pirma diena naujame mokykloje.

Every step came with a small tremor of nerves, as this was his first day at the new school.

Kvartalas, į kurį turėjo įsikelti Luko šeima, buvo tarsi nuotrauka iš žurnalo: žali pievų kilimai, tvarkingai nugenėtų gyvatvorių eilės ir net tuštybės gatvėmis riedanti dviratininkų kolonėlė.

The neighborhood where Lukas's family was moving was like a picture from a magazine: green carpeted meadows, neatly trimmed hedge rows, and even a column of cyclists gliding down the empty streets.

Į mokyklą lydėjo gilus tylių spalvos parkas, kur vaikai žaidė žaidimus po pietų.

A deep, quiet-colored park led to the school, where children played games in the afternoon.

Ir štai Lukas stovėjo prie klasės durų, nežinodamas, kaip pradėti.

And there Lukas stood at the classroom door, not knowing how to begin.

„Ar bus kas nors, kas pastebės manę?“ - nerimavo.

"Will anyone notice me?" he worried.

Tačiau nusprendęs, kad niekas nepastebės jo, jei jis pats neišdrįs būti matomu, nusprendė bandyti.

However, realizing that no one would notice him if he didn't dare to be seen, he decided to try.

Stovėdamas pertraukos metu tarp vaikų klasės kieme, jis pastebėjo, kaip grupelė mokinių žaidė futbolo kamuoliu.

Standing during the break among the children in the schoolyard, he noticed a group of students playing with a soccer ball.

Agnė, energinga mergaitė su ilgais šviesiais plaukais, ir Domas, aukštas juodaplaukis berniukas, drąsiai vedė žaidimą.

Agnė, an energetic girl with long blonde hair, and Domas, a tall dark-haired boy, were boldly leading the game.

Lukas žiūrėjo, kaip kamuolys skriejo, ir rankos niežėjo prisidėti.

Lukas watched the ball soar, and his hands itched to join in.

Jis tvirtai iškvėpė ir žengė link.

He took a firm breath and stepped forward.

Keičiant žaidėjus, Domas pamojo jam prisijungti.

As the players changed, Domas waved him over to join.

Lukas įkvėpė drąsos ir prisijungė prie priešininkės komandos.

Lukas breathed in courage and joined the opposing team.

Jis bėgo, sekė kitų judesius.

He ran, following the movements of the others.

Staiga kamuolys netikėtai atsidūrė prie jo kojų.

Suddenly, the ball unexpectedly landed at his feet.

Lukas suspindėjo nuostabiame judesyje ir tiksliai įspyrė į vartus, gaudamas bendraklasių plojimus ir žavėjimąsi.

Lukas shone with a marvelous move and kicked it accurately into the goal, earning applause and admiration from his classmates.

Agnės akys žibėjo smalsumu, o Domas drąsiai šypsojosi ir sakė: „Gerai sužaista! Prisijunk prie mūsų per pietus?“.

Agnė's eyes sparkled with curiosity, and Domas smiled boldly and said, "Well played! Join us during lunch?"

Pietų metu Lukas buvo apsuptas Agnės ir Domo.

During lunch, Lukas was surrounded by Agnė and Domas.

Jie kalbėjo apie viską: apie sportą, filmus, net mėgstamas knygas.

They talked about everything: sports, movies, even favorite books.

Lukas jautėsi kaip dalis šios mažos bendruomenės pirmąkart nuo tada, kai persikėlė.

Lukas felt like part of this small community for the first time since he moved.

Šiandien Lukas suvokė, kad kartais verta rizikuoti ir pasitikėti savimi, stengiantis susipažinti su kitais.

Today, Lukas realized that sometimes it's worth risking and trusting yourself to get to know others.

Jo širdis buvo lengvesnė, o diena atrodė saulei šildant dar gražesnė.

His heart felt lighter, and the day seemed even more beautiful with the sun shining.

Dabar jis žinojo: drąsa galėjo jį nuvesti į naujus, džiaugsmingus potyrius gyvenime.

Now he knew: courage could lead him to new, joyful experiences in life.