Vasara Vilniuje buvo nuostabi.

The summer in Vilnius was wonderful.

Bernardinų sodai žydėjo gyvybe.

The Bernardinai Gardens were blooming with life.

Saulė šiltais spinduliais glostė veją, kur vyko nedidelis piknikas.

The sun gently caressed the lawn with its warm rays, where a small picnic was taking place.

Gediminas sėdėjo kartu su Asta ir Rūta ant švelnaus dekiuko.

Gediminas sat with Asta and Rūta on a soft blanket.

Visur matėsi besišypsantys žmonės, vaikščiojantys su vaikais ir uostantys vasaros žiedus.

Everywhere, you could see smiling people, walking with children and smelling the summer blooms.

Gediminas turėjo slaptą planą.

Gediminas had a secret plan.

Jis norėjo pasipiršti Astai.

He wanted to propose to Asta.

Jo širdis plakė greitai, kaip niekad.

His heart was beating fast, like never before.

Visą savaitę jis ruošėsi šiai akimirkai.

He had been preparing for this moment all week.

Jis puikiai žinojo, kiek daug Asta reiškia.

He knew very well how much Asta meant to him.

Ji dievino gamtą, o Vilnius buvo jos širdies namai.

She adored nature, and Vilnius was the home of her heart.

"Turbūt metas," tyliai sušnibždėjo Gediminas sau.

"It’s probably time," Gediminas whispered quietly to himself.

Bet prieš jam spėjant įgyvendinti planą, Rūta, Astos geriausia draugė, netikėtai pradėjo juoktis ir kvietė Astą pažiūrėti į didelį gildijos būrį netoliese.

But before he could carry out the plan, Rūta, Asta's best friend, suddenly started laughing and called Asta to look at a large flock of guilds nearby.

"Asta, pažiūrėk, kaip jie skraido!" sušuko Rūta rodydama į dangų.

"Asta, look how they fly!" shouted Rūta, pointing to the sky.

Gedimino planas vos neiširo.

Gediminas's plan almost unraveled.

Jis stovėjo, šiek tiek sutrikęs, kol Asta pakėlė akis.

He stood, a bit confused, as Asta looked up.

Žmonių minia aplinkui buvo triukšminga, todėl jo nervai tik dar labiau sustiprėjo.

The crowd around was noisy, which only increased his nerves.

"Ką dabar daryti?" jis nuolat kartojo mintyse.

"What should I do now?" he kept repeating in his mind.

Jis nusprendė kantriai laukti, kol Asta vėl atsigręš į jį, ir giliai įkvėpė.

He decided to wait patiently until Asta turned back to him and took a deep breath.

Tačiau netrukus ant netoliese esančio tako atsirado muzikantai.

But soon musicians appeared on the nearby path.

Jie pradėjo groti romantišką melodiją.

They began to play a romantic melody.

Tai buvo ta akimirka, kurios Gediminas nelaukė.

This was the unexpected moment Gediminas hadn’t planned for.

Nors planas nevyko sklandžiai, Gediminas pamatė proga.

Although the plan wasn’t going smoothly, Gediminas seized the opportunity.

Jis atsiklaupė ant vieno kelio.

He knelt down on one knee.

Minioje buvo tylu, tik aidėjo muzika.

The crowd went silent, with only music echoing.

Asta pasisuko atgal ir pamatė jį.

Asta turned back and saw him.

"Asta," pasakė jis tyrėju balsu, "ar norėtum tapti mano žmona?"

"Asta," he said in a gentle voice, "would you like to become my wife?"

Ji buvo nustebusi, bet akys švytėjo džiaugsmu.

She was surprised, but her eyes glowed with joy.

"Taip, taip, Gediminai," atsakė ji su džiaugsmu balse, kai aplinkiniai žmonės plojo ir šypsojosi.

"Yes, yes, Gediminas," she replied with joy in her voice, as the people around them clapped and smiled.

Rūta taip pat juokėsi, supratusi, kas įvyko.

Rūta also laughed, realizing what had happened.

Gediminas suprato, kad kartais gyvenimo netvarkymas atneša gražiausius išgyvenimus.

Gediminas understood that sometimes life's messiness brings the most beautiful experiences.

Asta dabar dar labiau vertino jo nuoširdumą ir drąsą.

Asta now appreciated his sincerity and bravery even more.

Bernardinų sodai buvo liudininkai jų meilės istorijos, o muzikantai grojo jų naujai užgimusiai ateičiai.

The Bernardinai Gardens bore witness to their love story, and the musicians played for their newly blossomed future.