Į Užupį atėjo vasaros lietus.

Summer rain came to Užupis.

Gatvės tapo tarsi paveikslas, pilnas spalvų ir gyvybės.

The streets became like a painting, full of colors and life.

Vandens lašeliai lašėjo nuo galerijos stogo.

Droplets of water dripped from the roof of the gallery.

Audra stovėjo po pastoge, stebėdama, kaip upelyje tekėjo lietus.

Audra stood under the eaves, watching the rain flow into the stream.

Ji ieškojo įkvėpimo, bet jautėsi užstrigusi.

She was looking for inspiration, but felt stuck.

Staiga šalia pasirodė Linas, susisukęs gitarą į skraistę, bėgdamas nuo lietaus.

Suddenly, Linas appeared beside her, wrapping his guitar in a cloak, running from the rain.

„Sveika“, – pasisveikino jis, šiek tiek sulaikydamas kvėpavimą.

"Hello," he greeted, slightly out of breath.

„Atrodo, mes ir lietus turime susitikti, kai mažiausiai tikimės.

"It seems we and the rain have to meet when we least expect it."

“Audra nusišypsojo, nors širdis šiek tiek virpėjo.

Audra smiled, although her heart trembled a bit.

Ji nebuvo linkusi pasitikėti žmonėmis.

She wasn't inclined to trust people.

„Sveikas“, – atsakė ji.

"Hello," she replied.

„Ką groji?

"What do you play?"

“Linas nedrąsiai atidengė savo gitarą.

Linas hesitantly uncovered his guitar.

„Ieškau, kas norės klausytis“, – atsakė jis.

"I'm looking for someone who wants to listen," he answered.

„Grojau gatvėje.

"I was playing on the street.

Bandau suprasti, ar muzika gali ką nors pasakyti.

I'm trying to understand if music can say anything."

“Žmonių minia skubėjo pro šalį, nepastebėdama dviejų žmonių, shelteriojo lietuje po galerijos stogu.

A crowd of people hurried past, not noticing the two seeking shelter from the rain under the gallery's roof.

Audra jautė, kad šis susitikimas gali būti kitoks.

Audra felt that this meeting might be different.

„O jei pagrotum man?

"What if you played for me?"

“ – pasiūlė ji.

she suggested.

Linas minutę patylėjo, paskui surinko drąsą.

Linas paused for a minute, then gathered his courage.

Pradėjo groti dainą, kurią kūrė ilgai.

He began to play a song he had been creating for a long time.

Tai buvo daina apie viltį ir svajones.

It was a song about hope and dreams.

Jo balsas buvo švelnus, bet gilus, o gitaros skambesiai persmelkė tylą.

His voice was gentle yet deep, and the guitar's sounds pierced the silence.

Audra užsimerkė, pajautusi muzikos prasmę.

Audra closed her eyes, feeling the meaning of the music.

Daina kalbėjo jai tiesiai į širdį, nuramindama visus jos baimes.

The song spoke directly to her heart, calming all her fears.

„Nuostabu,“ – tari Audra, kai nutils gitaros garsai.

"Wonderful," said Audra when the guitar's sounds faded away.

Linas kukliai nusišypsojo.

Linas smiled modestly.

„Dėkui.

"Thank you.

Niekad nesužinai, kam patiks tavo kūryba.

You never know who will appreciate your creation.

Gal net pats tuo abejoji.

Sometimes you even doubt it yourself."

“Audra paėmė popieriaus lapą ir pradėjo piešti.

Audra took a sheet of paper and began to draw.

„Tu ir tavo muzika – mano įkvėpimas,“ – ji pasakė.

"You and your music are my inspiration," she said.

Skubiai užrašė Lino šypseną ir jausmą, kurį muzika sukėlė.

She quickly sketched Linas's smile and the feeling the music evoked.

Ji suprato, kad šis momentas sugriovė jos kūrybinį barjerą.

She realized that this moment had broken her creative barrier.

Linas ir Audra apsikeitė numeriais.

Linas and Audra exchanged numbers.

Jie susitarė vėl susitikti ir kartu ieškoti dar daugiau grožio Užupio gatvėse.

They agreed to meet again and together search for more beauty in the streets of Užupis.

Audra jautėsi labiau atvira pasauliui ir žmonėms.

Audra felt more open to the world and people.

Linas jautėsi tvirtesnis dėl savo muzikos įtakos.

Linas felt stronger about the influence of his music.

Lietus nurimo.

The rain subsided.

Užupio gatvės atrodė dar gražesnės, kai debesys sklaidėsi.

The streets of Užupis appeared even more beautiful as the clouds dispersed.

Two žmonės nešti vilties ir kūrybos, pradėjo naują draugystę, užčiuopę kuriančią energiją vienas kituose.

Two people, carrying hope and creativity, began a new friendship, capturing the creative energy in each other.