Vilniaus viešosios gimnazijos koridoriai šurmuliavo, kaip paprotys likus mėnesiui iki mokslo metų pabaigos.

The corridors of the Vilniaus viešoji gimnazija were bustling, as is customary a month before the end of the school year.

Mokyklos langai buvo plačiai atviri, į vidų sklido šviežias pavasario oras.

The school's windows were wide open, letting in the fresh spring air.

Matėsi žalios medžių viršūnės, laukiančios vasaros.

The green tree tops could be seen, waiting for summer.

Mokykloje tvyrojo keistas jaudulys ir nerimas.

There was a strange excitement and anxiety in the school.

Dovydas judėjo koridoriumi, laikydamas knygas prie krūtinės.

Dovydas moved through the corridor, holding books to his chest.

Mintyse jis vertė puslapius, skaičiavo dienas iki egzaminų.

In his mind, he was flipping pages, counting down the days until exams.

Egzaminai artėjo, o Dovydo širdis plakė greičiau nei bet kada.

Exams were approaching, and Dovydas' heart was beating faster than ever.

Jis norėjo staigiai sužibėti ir gauti stipendiją, kuri būtų jo bilietas į svajonių universitetą.

He wanted to shine brightly and secure a scholarship, which would be his ticket to his dream university.

Austėja stovėjo prie lango.

Austėja stood by the window.

Ji šypsojosi, žiūrėdama į nusidriekusį sodą už mokyklos ribų.

She smiled, looking at the sprawling garden beyond the school's borders.

Ji pastebėjo Dovydą ir mojuodama kvietė jį prisijungti.

She noticed Dovydas and waved, inviting him to join her.

„Neskubėk taip, Dovydai.

"Don't rush so much, Dovydai.

Kartais reikia ir pailsėti,“ sakė Austėja ramiai.

Sometimes you need to take a break," Austėja said calmly.

„Aš negaliu.

"I can't.

Turiu mokytis.

I have to study.

Egzaminai jau čia pat!

Exams are just around the corner!"

“ – Dovydas atsakė, nuleisdamas galvą.

Dovydas replied, lowering his head.

Tačiau Austėja buvo būtent ta draugė, kuriai rūpėjo jos bičiuliai.

However, Austėja was exactly the kind of friend who cared about her friends.

„Galėtume mokytis kartu.

"We could study together.

Manau, ir Rūta norėtų prisijungti.

I think Rūta would also like to join."

“Rūta, nauja mokinė klasėje, buvo tyli, bet atrodė žinanti visus atsakymus.

Rūta, a new student in the class, was quiet but seemed to know all the answers.

Nors ji buvo iš truputį kitokio pasaulio, jos akys visą laiką stebėjo viską ir ingalingai mokėsi.

Although she came from a slightly different world, her eyes were always observing everything and learning insightfully.

Tuo metu jie suorganizavo grupinį projektą fizikiai klasėje.

At that time, they organized a group project for the physics class.

Dovydas pajuto naują įtampą.

Dovydas felt a new tension.

Turėtų būti lyderis, ant kurio pečių krito atsakomybė.

He had to be the leader, bearing the responsibility on his shoulders.

Bet jeigu pasitiki Austėja ir Rūta, galėtų sukurti kažką ypatingo.

But if he trusted Austėja and Rūta, they could create something special.

Sunkiai, bet nuoširdžiai startavo projektas.

It was a difficult but sincere start to the project.

Kiekvienas turėjo dalį, kurią pildė, išreiškė idėjas ir požiūrį.

Everyone had their part to fill, expressed ideas, and shared perspectives.

Dovydas sužavėtas, kad Rūta puikiai papildė komandą savo drausmingumu – ji buvo taikliai pastebėjimų ir klausimų meistrė.

Dovydas was impressed that Rūta perfectly complemented the team with her discipline—she was a master of sharp observations and questions.

Kelis vakarėlius jie praleido mokyklos bibliotekoje.

They spent several evenings in the school library.

Po sunkių diskusijų ir daugybės bandymų, jie pagaliau sukūrė įspūdingą pristatymą.

After tough discussions and many attempts, they finally created an impressive presentation.

Mokytojas, stebėdamas jų darbą, negalėjo nepastebėti jų jėgų susitelkimo.

The teacher, observing their work, couldn't help but notice their collective strength.

Projektas buvo pristatytas, o grupė gavo aukščiausius balus.

The project was presented, and the group received the highest marks.

Pakilo mokinio savivertė – Dovydas suprato, kad stiprybė slypi komandoje.

The students' self-esteem rose—Dovydas realized that strength lies in the team.

Jis dėkojo Austėjai, širdingai padėkojo ir Rūtai už pagalbą, palaikymą ir nuostabią draugystę, kurią šie metai jam padovanojo.

He thanked Austėja, wholeheartedly thanked Rūta for the help, support, and wonderful friendship that this year had given him.

Nuo tada Dovydas jautė, kad toks vien tik žinojimas nėra pranašiausias iš visų tikslų.

From then on, Dovydas felt that knowledge alone isn't the greatest goal of all.

Svarbiausia yra būti aplinkoje, kurioje gali mokytis, augti ir dalintis su tais, kurie stovi šalia.

The most important thing is to be in an environment where you can learn, grow, and share with those who stand by you.

Tai buvo geriausia pamoka, kurią jis išmoko šių metų pabaigoje.

That was the best lesson he learned at the end of this year.