Trakų salos pilyje, kai žaliuojančios miško šakos supasi lengvame vėjyje, o ežero paviršius šviečia kaip veidrodis, žmonės ruošiasi Rasų šventei.

In the Trakai Island Castle, as the green forest branches sway in the gentle breeze and the lake's surface shines like a mirror, people prepare for the Rasų festival.

Tačiau ramią kasdienybę sudrumstė neaiški liga.

However, their peaceful everyday life has been disrupted by an unclear illness.

Gyventojai susirūpinę, nes daugelis jaučiasi silpni ir neturi jėgų.

The residents are worried because many feel weak and lack strength.

Vilija, vietos žolininkė, nuolat stebi gamtą ir ieško žolelių, kurios galėtų padėti.

Vilija, the local herbalist, constantly observes nature and searches for herbs that could help.

Ji žino, kad senosios tradicijos turi galią.

She knows that ancient traditions hold power.

Kai žmonės vis labiau serga, Vilija jaučia atsakomybę ir norą padėti kaimui.

As more people fall ill, Vilija feels a sense of responsibility and a desire to help the village.

Jurgis, kalvis, visada buvo praktiškas.

Jurgis, the blacksmith, has always been practical.

Jo tėvas taip pat sunkiai serga.

His father is also gravely ill.

Nors jis skeptiškai vertina Vilijos metodus, netrukus supranta, kad tai vienintelė viltis.

Although he views Vilija's methods with skepticism, he soon realizes that it's the only hope.

Jis sutinka padėti, vedamas beviltiškumo, bet ir slapto vilties.

He agrees to help, driven by desperation, but also by a hidden sense of hope.

Didžiulėje Trakų pilyje aidėjo naujienos apie Vilijos planus rinkti ypatingas žoleles.

In the vast Trakai Castle, news of Vilija's plans to gather special herbs echoed.

Vyresnieji nenoromis leido jai pabandyti.

The elders reluctantly allowed her to try.

Vilijos ir Jurgio kelias veda į girią, ieškant reto augalo, kuris žydi tik prieš pat Rasas.

Vilija and Jurgis's journey leads them into the woods in search of a rare plant that blooms just before Rasų.

Kai prasideda Rasų šventė, jų laukimas baigiasi.

As the Rasų festival begins, their waiting ends.

Vilija randa augalą, kurio ieškojo.

Vilija finds the plant she was looking for.

Jos rankose – nuostabios gėlės, kurios žydi vienai nakčiai.

In her hands are magnificent flowers that bloom for one night only.

Ši žolelė bus jų viltis.

This herb will be their hope.

Grįžę į kaimą, jie veikiai paruošia nuovirą.

Returning to the village, they quickly prepare a decoction.

Skeptiškiems žmonėms jo kvapas buvo keistas, bet viltingas.

To the skeptical people, its smell was strange but hopeful.

Jurgis duoda išgerti savo tėvui.

Jurgis gives it to his father to drink.

Visai kaimui įspaudžia vilieselygėjimą.

It instills hope throughout the entire village.

Po kelių dienų tėvas jaučiasi geriau ir pamažu visi pradeda sveikti.

After a few days, his father feels better, and slowly everyone begins to recover.

Vilija įrodė savo gebėjimus ir kaimas liudija jai pagarbą.

Vilija proved her abilities, and the village pays her respect.

Jurgis mato, kaip gali būti naudinga ir sena išmintis.

Jurgis sees the value of ancient wisdom.

Kai saulė leidžiasi nuostabiais Trakų peizažais, Rasų šviesa užlieja pilį.

As the sun sets over the beautiful landscapes of Trakai, the light of Rasų floods the castle.

Vilija ir Jurgis sušyla ikiširdies.

Vilija and Jurgis are warmed to the core.

Kaimas liko vieningas, stipresnis, pasitikintis Vilijos žinomis ir galimybėmis.

The village remains united, stronger, and trusts in Vilija's knowledge and abilities.

Jurgiui nebelieka skeptiškumo, tik dėkingumas.

Jurgis is left without skepticism, only gratitude.

Žmonės atgavo sveikatą ir gyvenimas sugrįžta į savo įprastą vagą.

People have regained their health, and life returns to its normal course.