Bernardinų soduose pavasaris šurmuliavo garsais ir spalvomis.

In the Bernardinų Garden, spring was bustling with sounds and colors.

Gėlės skleidėsi visur, o Vilnelė ramiu ritmu leido savo melodiją.

Flowers were blooming everywhere, and the Vilnelė River was playing its melody with a calm rhythm.

Čia, šioje nuostabioje aplinkoje, vyko savaitgalio tapybos pamoka.

Here, in this wonderful setting, a weekend painting class was taking place.

Šalia kitų dalyvių sėdėjo Justinas ir Eglė.

Among the other participants sat Justinas and Eglė.

Jiedu dar nežinojo, kokią svarbią rolę atliks vienas kito gyvenime.

They did not yet know what an important role they would play in each other's lives.

Justinas stovėjo su palete rankose.

Justinas stood with a palette in hand.

Jo plaukai šiek tiek susivėlę nuo vėjo.

His hair was slightly tousled by the wind.

Jis buvo tylus ir atsidavęs savo darbui.

He was quiet and dedicated to his work.

Bet viduje jis kovojo su abejonėmis.

But inside, he battled with doubts.

Jo vidinis balsas šnabždėjo: "Tavo darbai nieko verti".

His inner voice whispered, "Your works are worthless."

Dienos jis leido tapydamas savo kambaryje Vilniuje, siekdamas tobulumo, bet bijojo parodyti savo meną kitiems.

He spent his days painting in his room in Vilnius, striving for perfection but fearing to show his art to others.

Eglė, kita vertus, švytėjo džiugesiu.

Eglė, on the other hand, radiated joy.

Ji mylėjo meną ir troško draugystės su kitais menininkais.

She loved art and longed for friendships with other artists.

Jos šypsena galėjo pradžiuginti net pačią niūriausią dieną.

Her smile could brighten even the gloomiest day.

Ji sėdėjo šalia Justinui ir stebėjo jo darbą.

She sat beside Justinas and watched him work.

"Sveikas, Justinas, labai gražus tavo paveikslas!

"Hello, Justinas, your painting is very beautiful!"

" pasakė ji maloniai, nors Justinas tik nuleido žvilgsnį ir dėkavojo su nedidele šypsena.

she said kindly, though Justinas just lowered his gaze and thanked her with a slight smile.

Visą savaitgalį Eglė mandagiai bandė kalbėtis su Justinu.

Throughout the weekend, Eglė politely tried to talk with Justinas.

Ji troško padėti jam, bet nenorėjo būti pernelyg įkyri.

She wanted to help him, but didn't want to be too intrusive.

O Justinas, nors ir nedrąsiai, pradėjo kalbėti apie savo baimes.

And Justinas, though shy, began to speak about his fears.

Jis atskleidė, kaip baisu jam parodyti savo meną kitiems, nes jis bijojo būti neteisingai suprastas.

He revealed how scary it was for him to show his art to others, for fear of being misunderstood.

"Tau nereikia bijoti.

"You don't need to be afraid.

Tavo menas yra nuostabus," padrąsino Eglė.

Your art is wonderful," Eglė encouraged him.

Turėdamas šiuos raminančius žodžius, Justinas nusprendė pabandyti vėl.

With these soothing words in mind, Justinas decided to try once more.

Diena ėjo į pabaigą, kai Justinas, įsiklausęs į Eglės patarimus, pradėjo tapyti naują paveikslą.

As the day came to an end, Justinas, heeding Eglė's advice, began to paint a new picture.

Jis leido teptukui laisvai sklandyti per drobę.

He let the brush glide freely across the canvas.

Kiekvienas potėpis atnešė daugiau pasitikėjimo.

Each stroke brought more confidence.

Kai pabaigė, jis žiūrėjo į savo kūrinį akimis, pilnomis didžiulio džiaugsmo.

When he finished, he looked at his creation with eyes full of great joy.

Šį kartą jis jautėsi išdidžiai.

This time, he felt proud.

"Sensacinga!

"Spectacular!"

" – sušuko Eglė, žiūrėdama į paveikslą šalia jo.

exclaimed Eglė, looking at the painting beside him.

Justinas nusišypsojo, jausdamas šilumą ir palaikymą iš draugės, kurią tik pradėjo pažinti.

Justinas smiled, feeling warmth and support from a friend he was just beginning to know.

Pamokai pasibaigus, Justinas ir Eglė kartu išėjo iš sodų, šypsodamiesi vienas kitam.

With the class over, Justinas and Eglė left the gardens together, smiling at each other.

Lietuva, Vilniaus širdyje, turėjo tapti naujo jų draugystės židiniu.

Lithuania, in the heart of Vilnius, was to become the cradle of their new friendship.

Prieš išsiskirdami, jie apsikeitė kontaktais, abu tikėdamiesi daugiau panašių akimirkų kartu.

Before parting ways, they exchanged contacts, both hoping for more moments like these together.

Justinas tapo drąsesnis, jo ranka su teptuku dabar judėjo užtikrinčiau.

Justinas became braver, his hand with the brush now moving more confidently.

O Eglė suprato, kad kantrybė ir draugiškumas gali sukurti tvirtą ryšį.

And Eglė realized that patience and friendliness can create a strong bond.

Abiejų gyvenimuose pavasaris atnešė ne tik gėlių grožį, bet ir naujos draugystės pradžią.

In both their lives, spring brought not only the beauty of flowers but also the beginning of a new friendship.