Rudens miško takai buvo nuostabūs.

The autumn forest paths were wonderful.

Geltoni ir raudoni lapai plazdėjo ant medžių šakų.

Yellow and red leaves fluttered on the tree branches.

Tą vėsią spalio popietę, Rasa ir Linas žingsniavo miško gilumoje.

On that cool October afternoon, Rasa and Linas were walking deep in the forest.

Jie planavo nedidelį pikniką, bet netyčia pametė krepšį.

They planned a small picnic but accidentally lost their basket.

"Kur jis galėjo dingti?

"Where could it have gone?"

" paklausė Rasa, atsigręždama į Liną.

asked Rasa, turning to Linas.

Linas pasikasė pakaušį, pažiūrėjo aplinkui.

Linas scratched his head, looked around.

Jo akys iškart ėmė klaidžioti po mišką.

His eyes immediately began to wander around the forest.

"Štai dar vienas baravykas!

"There's another boletus!"

" sušuko jis ir puolė prie grybo.

he shouted and dashed toward the mushroom.

Rasa tik atsiduso.

Rasa just sighed.

"Turime susitelkti, Linas," priminė ji.

"We need to focus, Linas," she reminded him.

Bet Linas negalėjo atsitraukti nuo grybų.

But Linas couldn’t tear himself away from the mushrooms.

Jo širdis džiaugėsi radus tiek daug rudeninio gėrio.

His heart was joyed by finding so much autumn bounty.

"Gal žymėkime medžius, pro kuriuos einame," pasiūlė Linas po kurio laiko, kai suprato, kad vis sukasi ratu.

"Maybe we should mark the trees we pass by," suggested Linas after a while, when he realized they kept circling around.

Rasa sutiko ir ėmė stebėti aplinką.

Rasa agreed and began to observe the surroundings.

Ji ieškojo pažįstamų ženklų - kerplėšą ant akmens, aukštą eglę su išskirtinai vingiuotomis šakomis.

She searched for familiar signs - a lichen-covered stone, a tall spruce with distinctly winding branches.

Miškas buvo pilnas rūko.

The forest was full of mist.

Kiekvienas žingsnis aidėjo tarp tankių medžių.

Every step echoed among the dense trees.

Staiga, eidamas atbulas, Linas užkliuvo už žabų krūvos.

Suddenly, walking backward, Linas tripped over a pile of branches.

Grybai, kuriuos jis laikė rankose, išsibarstė aplink.

The mushrooms he was holding scattered around.

"Puikiai pasirinkai vietą," nusijuokė Rasa, pamačiusi pažįstamą takelį už krūmų.

"You've chosen a perfect spot," chuckled Rasa, seeing a familiar pathway behind the bushes.

Jie stėjo pro krūmus ir akys net blizgėjo iš džiaugsmo.

They stepped through the bushes, and their eyes even sparkled with joy.

Ant samanų gulėjo jų pamestas pikniko krepšys.

Lying on the moss was their lost picnic basket.

Linas pažiūrėjo į Rasą atsiprašydamas, bet ji tik šypsojosi.

Linas looked at Rasa apologetically, but she just smiled.

"Kartais klaidos veda į smagias akimirkas," pastebėjo ji.

"Sometimes mistakes lead to fun moments," she observed.

Apsupti rudenio spalvų, jie prisėdo, kad pagaliau mėgautųsi diena.

Surrounded by the colors of autumn, they sat down to finally enjoy the day.

Linas pažadėjo būti atidesnis kitą kartą, o Rasa pamatė, kad netikėtos klaidos gali atnešti džiaugsmą.

Linas promised to be more attentive next time, and Rasa saw that unexpected mistakes could bring joy.

Miško ramybė juos apgaubė, o užkandžiai buvo dar skanesni po tokios kelionės.

The tranquility of the forest enveloped them, and the snacks tasted even better after such an adventure.

Jų nuotykis baigėsi juoku ir skaniu atsipalaidavimu.

Their journey ended with laughter and a delicious relaxation.