Saulė švietė ryškiai.

The sun was shining brightly.

Milda, Rokas ir Gabija stovėjo priešais Vilniaus pilį.

Milda, Rokas, and Gabija stood in front of Vilnius Castle.

Šiandien buvo ypatinga diena - Šv. Onos diena.

Today was a special day - St. Anne’s Day.

Milda visada buvo svajotoja.

Milda was always a dreamer.

Rokas mėgo nuotykius, o Gabija buvo protinga, bet skeptiška.

Rokas loved adventures, and Gabija was smart but skeptical.

Mokytoja pasakojo apie pilyje esančias legendas.

The teacher was telling legends about the castle.

"Sako, kad yra paslėptas kambarys," pasakė mokytoja.

"They say there’s a hidden room," the teacher said.

Milda įdėmiai klausėsi.

Milda listened intently.

Ji nusprendė - turi surasti šį kambarį.

She decided - she had to find this room.

Taip įrodys savo vertę draugams ir mokytojams.

This way, she would prove her worth to her friends and teachers.

"Manau, kad tas kambarys neegzistuoja," sakė Gabija.

"I don’t think that room exists," said Gabija.

Ji visuomet abejojo legendomis.

She always doubted the legends.

"Aš žinau, kad egzistuoja," Milda nenuleido rankų.

"I know it exists," Milda didn't give up.

"Rokai, padėsi man?"

"Rokas, will you help me?"

"Žinoma," Rokas šypsojosi.

"Of course," Rokas smiled.

Jis mylėjo nuotykius.

He loved adventures.

Kol grupė sekė gidą, Milda ropščiojo ant senos akmeninės sienos.

While the group followed the guide, Milda climbed an old stone wall.

"Gabija," šnipštelėjo, "stovėk sargyboje!"

"Gabija," she whispered, "stand guard!"

"Aš to neduosiu. Bet tik trumpam," Gabija nesutiko, bet padavė draugams laiko.

"I won’t grant this. But only for a moment," Gabija didn’t agree but gave them some time.

Milda ir Rokas vaikščiojo siauromis koridoriumi.

Milda and Rokas walked through narrow corridors.

Tarp senų akmenų rado įtrūkimą.

Among the old stones, they found a crack.

Jie paspaudė ir štai - mažos durys atsivėrė.

They pressed it, and behold - a small door opened.

Milda šyptelėjo.

Milda smiled.

Ji buvo teisi.

She was right.

Tačiau jų džiaugsmą nutraukė mokytojos balsas.

But their joy was interrupted by the teacher's voice.

"Kur Milda ir Rokas?" klausė ji.

"Where are Milda and Rokas?" she asked.

Greitai draugai uždarė duris ir nubėgo atgal pas Gabiją.

Quickly, the friends closed the door and ran back to Gabija.

"Bėkim!" sušuko Rokas.

"Run!" shouted Rokas.

Jiedu vos spėjo prisijungti prie grupės.

They barely managed to rejoin the group.

"Kas čia per skubotumas?" paklausė mokytoja.

"What’s the rush?" the teacher asked.

Bet niekas nebuvo sulaikytas.

But no one was held back.

Milda, Rokas ir Gabija stovėjo šalia, kvėpuodami sunkiai.

Milda, Rokas, and Gabija stood nearby, breathing heavily.

"Radome kambarį," sušnibždėjo Milda.

"We found the room," Milda whispered.

"Niekam nesakykim," tarė Gabija, dabar jau tikėjosi legendomis.

"Let’s not tell anyone," said Gabija, now starting to believe in the legends.

"Palikome mažą reliktą kaip užuominą," Rokas nusišypsojo.

"We left a little relic as a hint," Rokas smiled.

Dabar kiti taip pat galės surasti.

Now others could find it too.

Ši išvyka pakeitė Milda.

This trip changed Milda.

Ji tapo drąsesnė.

She became braver.

Draugai dabar labiau ją vertino.

Her friends valued her more now.

Jie kartu dalijosi neįtikėtina paslaptimi.

Together, they shared an incredible secret.

Vilniaus pilis liko tokia pati - didinga ir kupina paslapčių.

Vilnius Castle remained the same - grand and full of mysteries.

Bet Milda, Rokas ir Gabija, nors ir vaikai, jau jautėsi kaip tikri nuotykių ieškotojai.

But Milda, Rokas, and Gabija, though just children, already felt like real adventurers.

Ir visi laukė kitų vasaros nuotykių.

And they all looked forward to other summer adventures.